Viena iš didelio cholesterolio priežasčių – maisto netoleravimas

Pasak T. Šliažaitės, vis daugiau ir daugiau tyrimų rodo, kad riebalų mažinimas nėra itin efektyvu, be to, riebalai labai svarbūs mūsų organizmui. Mitybos specialistai net kartais juokauja– sumažink paciento racione riebalus ir lauk depresijos.

„Kalbant ir apie pieno produktus – siūlyčiau rinktis juos riebius ir vengti liesų. Pastarieji dažniausiai mums nesuteikia tokio ilgo sotumo jausmo. Be to, pastebėta, kad liesi pieno produktai gali nulemti padidėjusį cholesterolio kiekį ir net padidėjusį cukraus lygį organizme“, – pasakojo T. Šliažaitė.

Cholesterolis labai dažnai mums kyla visai ne dėl riebalų, sako pašnekovė, o dėl per didelio angliavandenių kiekio, netinkamos mitybos, per didelio cukraus vartojimo ar tikėtina net „maisto netoleravimo“.

„Jei pamatau labai aukštą cholesterolio kiekį organizme, galiu įtarti, kad žmogus „netoleruoja“ kažkokio maisto. Kai išimame iš savo raciono tuos produktus, kurių netoleruojame, labai dažnai cholesterolio kiekis pradeda kristi“, – kalbėjo natūropatinės mitybos specialistė.

Deja, bet pamatę gerus bendrojo cholesterolio rodiklius neturėtume pulti džiaugtis. Mat daug svarbiau žiūrėti į du atskirus skaičius: didelio tankio lipidą (DTL) ir mažo tankio lipidą (MTL). DTL reikia siekti kuo didesnio ir, net jei cholesterolio bendras kiekis per didelis, bet DTL aukštas, o MTL mažas, tai nėra blogai. MTL yra blogasis cholesterolis, kurio reikia kuo mažesnio.

Foto: Shutterstock

Pasak T. Šliažaitės, cholesterolis kinta labai dažnai ir greitai, tad, jei tyrimus atliksime iškart po švenčių ar atostogų, kai leidome sau visko daugiau, pamatysime, kad jis truputį pakilęs.

Ar cholesterolis gali būti susijęs su stresu? „Įdomu, kad yra atlikta net keletas tyrimų, kurie sieja didesnį streso lygį su padidėjusiu cholesteroliu. Jei patiriame daug streso darbe ir dar didesnį stresą dėl savo netinkamos mitybos – tai tikrai paveiks cholesterolio kiekį“, – atsakė specialistė.

Be to, tam daryti įtaką gali ir genetika. T. Šliažaitė prisiminė vieną istoriją, kai pas ją atėjusio vyro cholesterolio rodiklis buvo virš 9. Tačiau tokią problemą turėjo ir šio paciento tėvas, ir senelis.

„Per mėnesį tą rodiklį sumažinome iki 6. Tada man paskambino jo kardiologas ir paklausė, kaip tai pavyko. Iš tiesų, viskas, ką darėme – išėmėme produktus, kurių jis netoleruoja, taip pat saulėgrąžų aliejų. Pakeitėme jį kokosų aliejumi, įtraukėme į mitybą labai daug daržovių ir skaidulų. Kai jį išrašiau iš klinikos, cholesterolio rodiklis buvo 5. Genetika šį faktorių lemia tik iki 10-15 proc.“, – pasakojo mitybos specialistė.

Patarimai, kuriuos privaloma žinoti norintiems numesti svorį

„Savaitgaliais visada rekomenduoju pusryčius daryti kaip įmanoma vėliau ir vėliau valgyti pietus, nes laisvomis dienomis dažniausiai daug laiko praleidžiame namuose. Jei pusryčius, kaip įprasta, valgysime anksti, nutiks taip, kad daug užkandžiausime būdami namie. Dar vienas variantas, jei pusryčiai pasidaro labai vėlyvi: valgykite pusryčius – pietus, o po jų tik vakarienę“, – patarė T. Šliažaitė.

Labai svarbu valgyti sąmoningai ir mokėti pajausti alkio jausmą. Iš tiesų, šiais laikais to nesugeba daug žmonių, sako pašnekovė. Ir tai nereiškia, kad pajutus alkį reikia iškart bėgti ieškoti maisto. „Leiskime pilvui kartais pabūti alkanam. Be to, neretai supainiojame alkio jausmą su troškuliu, nuoboduliu, nuovargiu, liūdesiu“, – kalbėjo natūropatinės mitybos specialistė.

Valgyti reikia atsisėdus ir ramiai. Dažnai grįžus namo iškart puolame kraustyti maišus, kažką kramsnoti, todėl reikia įprasti valgyti tik tada, kai atsisėdame ir jokiu būdu ne prieš televizorių. Jei šios taisyklės nepaisysime, netyčia suvalgysime žymiai didesnę porciją nei tikėjomės, sako pašnekovė. Ta pati taisyklė galioja dėl naršymo telefone ar skaitymo – visą dėmesį reikia koncentruoti į maistą.

„Dar vienas patarimas, kurį rekomenduoju savo pacientams – prieš valgant pasakyti padėką už maistą. Tie, kas yra tikintys, gali sukalbėti maldelę, o jei žmogus netikintis, gali tiesiog padėkoti, kad ant stalo turi maisto. Tai reikalinga nusiteikimui, kad dabar pradėsiu valgyti“, – idėją davė T. Šliažaitė.

Pasak jos, kai žmogui tampa įprasta dėkoti prieš kiekvieną patiekalą, nutinka taip, kad einant prie spintelės pasiimti sausainio, susimąstoma, kad reikės padėkoti. Tada dažniausiai žmogus persigalvoja ir padeda sausainį atgal. Atsiranda sąmoningumas.

„Tai ypač patinka vaikams. Beje, kalbant apie vaikus – prisiminkime, kad jie valgo taip, kaip tėvai. Žinoma, būna išimčių, bet dažniausiai, jei tėvų mityba labai ribota, tai ir vaikai nevalgys daugybės produktų. Savo mityba turime rodyti jiems gerą pavyzdį“, – sakė specialistė.