Sąrašo tęsinys


5. Netinkama higiena

Netinkama higiena, ypač burnos, gali sukelti nemalonių simptomų, kurie dažnai ar nuolat blogins savijautą. Esant netinkamoms higienos sąlygoms, bakterijos lengviau dauginasi, susidaro palankios sąlygos infekcijoms.

Oda – natūralus organizmo barjeras nuo bakterijų ir virusų, galinčių sukelti infekcijas.

Svarbu praustis, skalbti drabužius ir patalus, kad apsiaugtumėte nuo bakterijų.

Dantenose yra daug kraujagyslių. Jei yra dantenų infekcijų, per kraują jos gali išplisti po visą organizmą. Nuo stiprių dantenų infekcijų gali prasidėti įvairios ligos.

Galimi prevencijos ir gydymo būdai:

Reguliariai prausiantis, plaunant rankas, skalbiant drabužius ir patalynės užvalkalus, užkertamas kelias daugeliui infekcijų. Jei dantys ir dantenos sveiki, žymiai sumažėja dantenų ligų ir įvairių infekcijų tikimybė.

-Du kartus per dieną valykitės dantis, o tarpdančius – specialiu siūlu.
-Reguliariai eikite pasitikrinti dantų pas odontologą.
-Meskite rūkyti.
-Venkite cukrumi saldintų produktų ir gėrimų.

6. Alkoholis, kofeinas ir vaistai

Miegą gali sutrikdyti alkoholis, kofeinas, daugelis receptinių vaistų, dėl to suprastėja savijauta.

Ilgas stimuliuojamųjų medžiagų ar antidepresantų vartojimas gali sukelti fizinių ir psichikos pokyčių.

Galimi gydymo būdai:

Patartina mažiau vartoti kofeino turinčių gėrimų, o nuo pietų apskritai jų atsisakyti. Svarbu atsiminti – kofeinas ir cukrus stipriai veikia savijautą.

Jei nemalonius simptomus sukelia jums skirti vaistai, pasitarkite su gydytojų – galbūt įmanoma rasti švelnesnio poveikio medikamentų alternatyvą.

7. Autoimuninės ligos

Autoimuninės ligos silpnina imuninę sistemą, todėl dažniau prikimba infekcijos, peršalimas, gripas. Chroninėmis imuninėmis ligomis sergantys žmonės dažniau serga ir ilgiau sveiksta.

Dažnos imuninės ligos, dėl kurių nuolat prastai jaučiamasi:

-vilkligė,
-ŽIV,
-celiakija,
-dirgliosios žarnos sindromas,
-astma,
-artritas,
-alergijos,
-1-ojo tipo diabetas,
-išsėtinė sklerozė,
-skydliaukės hiperfunkcija.

Autoimuninės ligos sukelia daug simptomų – nuovargį, bėrimą, nerimą, virškinamojo trakto sutrikimų ir kt.

Galimi gydymo būdai:

Vienintelis autoimuninių ligų simptomų gydymas – reikiami gydytojų skirti vaistai ir būklės stebėjimas.

8. Dažnesnis kontaktas su žmonėmis

Daug bendraujančiam su žmonėmis asmeniui – didesnė virusų ir bakterijų sukeliamų infekcijų rizika.

Žmonėms dažniau gresia infekcijos, jei jie:

-dirba su vaikais,
-dirba sveikatos apsaugos srityje,
-darbe daug kontaktuoja su žmonėmis, pvz., dirba viešbutyje,
-daug keliauja, dažnai naudojasi viešuoju transportu.

Galimos prevencijos priemonės

Socialinių kontaktų neįmanoma išvengti, ypač jei toks jūsų darbas, kita vertus, patartina pasitelkti prevencijos priemones:

-dažnai plauti rankas,
-bendraujant su užkrečiama liga sergančiu žmogumi, užsirišti veido kaukę,
-naudoti antibakterinius rankų valymo skysčius.

9. Anemija

Anemija sergantiems žmonėms kraujyje trūksta hemoglobino, kuris perneša deguonį. Kai ląstelės ir audiniai negauna reikiamo kiekio deguonies, jie negali tinkamai funkcionuoti, todėl dėl anemijos žmonėms trūksta energijos.

Dažni anemijos simptomai:

-silpnumas, greitai pavargstama,
-sunku susikaupti,
-sunku kvėpuoti, trūksta oro,
-išbalusi oda.

Gydymo būdai:

Dažnai pakanka paprasčiausiai pakoreguoti mitybą ar imti vartoti geležies papildus.

Daug geležies turintys maisto produktai:

-tamsiai žalios, lapinės daržovės,
-pupelės, lęšiai,
-vištiena, žuvis, kiauliena ir jautiena,
-riešutai ir sėklos,
-kiaušiniai,
-rudieji ryžiai,
-geležimi praturtinta duona, dribsniai.

Komplikacijos

Nuolat prastai besijaučiantys žmonės ne visada gali eiti į darbą, lankyti pamokas, paskaitas, jiems sunku atlikti kasdienius įsipareigojimus. Tai ypač pasakytina apie sergančius chroninėmis ligomis.

Nuo chroninių ligų gal apimti nerimas, sutrikti miegas, sudėtinga reguliariai sportuoti, palaikyti socialinius kontaktus su žmonėmis.

Viena vertus, įvairios komplikacijos būdingos vienai ar kitai ligai, kita vertus, nuolat prastai besijaučiančiam žmogui prasidėti depresija, kilti nerimas, atsirasti nuolatinis nuovargis.

Kada reikia kreiptis į gydytoją

Jei ilgiau nei savaitę ar pora prastai jaučiatės, kreipkitės pagalbos į medikus. Gydytojas nustatys prastos savijautos priežastis, paskirs tinkamą gydymą.

Medikai gali rekomenduoti pakeisti įpročius, pakoreguoti gyvenseną, paskirti gydymą, kuris sušvelnins simptomus.

Labai svarbu papasakoti gydytojui ir apie užsitęsusias ligas, kad jis galėtų paieškoti tinkamo gydymo.