Vitamino D organizmas gauna ir valgant. Daugiausia jo yra riebiose žuvyse: lašišose, silkėse, tunuose, sardinėse, unguriuose ir žuvų taukuose. Gerokai mažiau – jaučių kepenyse, kiaušinių tryniuose ir kai kuriuose valgomuosiuose grybuose. Faktas, kad organizmas vitamino D iš provitaminų gali pasigaminti pats, rodo, jog tai veikiau yra hormonas nei vitaminas.
Vitamino D įtaka mūsų sveikatai yra tokia milžiniška, kad kongresus šia tema rengia visų sričių gydytojai specialistai. Kiekvienas įrodinėja vitamino D svarbą būtent tam organui ar sistemai, su kuriuo yra susijusi jo profesija. Psichiatrai tikina, kad vitaminas D – puikus antidepresantas, gydantis pavasarinį nuovargį, žieminę depresiją, miego sutrikimus; imunologai liaupsina teigiamą vitamino D įtaką natūraliai organizmo apsaugai, o ginekologai jau seniai pabrėžia jo reikšmę osteoporozės gydymui. Pagyrų chore vis dažniau pasigirsta ir sporto medicinos atstovų balsų: vitaminas D stiprina visą atramos ir judėjimo organų sistemą: kaulus, sąnarius, raumenis, didina kūno pajėgumą ir ištvermę, gydo sąnarių ligas. Vidaus ligų gydytojai, onkologai ir neurologai taip pat neatsilieka ir teigia pastebėję vitamino D naudą širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, limfomų bei kitų rūšių vėžinių susirgimų, autoimuninių ligų, cukrinio diabeto profilaktikai ir terapijai.
Vitaminas D yra sėkmingai taikomas atliekant skausmo terapiją, gydant išsėtinę sklerozę, kepenų, plaučių ligas. Galų gale mes, dermatologai, regime teigiamą vitamino D poveikį juodojo ir baltojo odos vėžių (melanomos ir bazaliomos) profilaktikai, plaukų slinkimo, odos uždegimų ir žvynelinės
gydymui.
Vitamino D klausimu kaip reta sutampa kasdienė gydytojų patirtis ir rimtais tyrimais paremtos mokslininkų išvados. Tačiau ginčų vis dėlto kyla – ne tiek dėl vienareikšmiškai įrodytos vitamino D naudos, kiek dėl rekomenduojamos paros normos. Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto (Bundesinstitut für Risikobewertung) duomenimis, bent 60 proc. gyventojų yra nustatyta nepakankama 25-hidroksivitamino D koncentracija kraujyje. Atsižvelgiant į moksle pastebimą tendenciją didinti šiuo metu rekomenduojamą koncentracijos lygį, galima teigti, kad vitamino D stygius kamuoja dar daugiau žmonių. Žiemą, kai sumažėja saulės šviesos, ištuštėja ir organizme sukauptos vitamino D atsargos. Net ir dykumuotose pusiaujo šalyse, kur kepina kaitri saulė, moterys, dėl religinių priežasčių privalančios dėvėti visą kūną dengiančius drabužius, kenčia nuo vitamino D trūkumo ir sunkios osteoporozės.
Dar šiek tiek informacijos apie mums svarbią saulės šviesą: vitamino D gamybą odoje skatina tik UV-B spinduliai. UV-A spinduliuotė tokio poveikio neturi. Taigi apsilankę soliariume, kur lempos skleidžia UV-A spindulius, vitamino D nepasigaminsime. O kaip dėl kremų nuo saulės? Gera žinia: atlikti tyrimai parodė, kad kremą nuo saulės naudojusių žmonių kraujyje vitamino D nesumažėjo.
Vis dėlto įmanoma, kad tyrimų dalyviai ne visada tepė reikiamo storio kremo sluoksnį, pamiršo ištepti kai kurias odos vietas ar atėjus laikui nepakartojo procedūros, todėl reikiamas UV-B spindulių kiekis visgi pasiekė odą, ir vitamino D lygis išliko stabilus.
Bloga žinia: tiek naudojant kremą nuo saulės, tiek jo nenaudojant, daugumos žmonių kraujyje vitamino D trūksta – net ir vasarą, net ir tiems, kurie daug laiko praleidžia saulėje: teniso treneriams, sodininkams, buriuotojams. Verta apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje. Prireikus galima vartoti maisto papildų, o tai rekomenduoja ir Vokietijos mitybos asociacija (Deutsche Gesellschaft für Ernährung) – tiek vaikams nuo pat kūdikystės, tiek suaugusiesiems.
Kaip alternatyvą galima gerti abejotino skonio žuvų taukus arba kas rytą suvalgyti 400 gramų riebios skumbrės... Kiti variantai: 10 kg bri sūrio arba veršiuko kepenų, 18 kiaušinių, 20 l nenugriebto pieno, 600 g avokadų arba 1 kg valgomųjų grybų – kasdien. Gydytojai paprastai skiria nuo 400 tarptautinių vienetų (TV) per dieną iki 20 000 TV kas porą dienų. Palyginkime: optimaliomis sąlygomis pasikaitinę saulėje 15–30 minučių gauname apie 20 000 TV saulės.
Tik vitaminas į organizmą patenka pro odą, o ne per virškinimo traktą – medžiagų apykaitai tai didelis skirtumas.
Kompromisas kremų nuo saulės kritikams: saugokite bent jautrią veido sritį, juk jai saulės spindulių per gyvenimą tenka daugiausia, o tai didina vėžio riziką; verčiau 15 minučių pakaitinkite saulėje nuogą pilvą ar sėdynę. Jeigu oda nėra jautri saulės spinduliams, galite pasideginti ir pusvalandį, bet paskui verčiau pasisaugokite, kad nesibaigtų visai prastai. Kol neperėjome prie šios nelinksmos temos, trumpai paminėsiu dar vieną teigiamą saulės poveikio odai aspektą: saulės šviesa gydo lėtinius odos uždegimus: žvynelinę, neurodermitą. Saulė veikia panašiai kaip kortizono tepalas – slopina imuninės sistemos atsaką. Gydymas saulės spinduliais yra vadinamas helioterapija. Izraelyje, kur iš giedro dangaus sklinda gryniausi ultravioletiniai spinduliai, ši terapija taikoma jau seniai. Derinant ją su maudynėmis druskingame Negyvosios jūros vandenyje, kuriame gausu mineralinių medžiagų, puikiai malšinami odos uždegimai.
