„Pirmiausia, nereikėtų vėl įklimpti į darbų rutiną ir dienos metu atrasti laiko poilsio minutėms – pasivaikščiojimams gryname ore, teigiamas emocijas keliantiems užsiėmimams, hobiams, – pataria gydytoja. – Poilsio minutės, pertraukėlės dienos režime yra tiesiog būtinos, jei norime nuvyti nuovargį tolyn. Ypatingai, jei vasaros atostogos buvo tik dar vienas dalyvavimas „įspūdingiausių atostogų konkurse”, o ne tikras ir kokybiškas poilsis. Poilsis turi būti pilnavertiškas, kad iš tiesų pailsėtume.”
– Dėl ko kyla nuovargis?
– Nuovargio priežasčių gali būti daugybė. Šis simptomas gali pasireikšti kartu su kitais sveikatos sutrikimais. Jei į paieškos sistemą įvesime „nuovargis” ir ieškosite ligos, turbūt greičiausiai surasime, kad tai yra onkologinės ligos ar sunkaus infekcinio susirgimo simptomas. Tačiau visgi ne nuo sunkių ligų reikėtų pradėti ieškoti priežasties – dažniausiai būna pati paprasčiausia – per didelis darbo krūvis, per didelių reikalavimų sau kėlimas, poilsio stoka, nuolatinė įtampa, kelių darbų atlikimas vienu metu. Tiesiog per daug užduočių turintis mūsų centrinis kompiuteris – smegenys – pradeda siųsti signalus sulėtėti.
– Ar dėl nuovargio gali būti kaltas tam tikrų elementų trūkumas?
– Turbūt lengviausia apkaltinti, kad trūksta vienos ar kitos medžiagos mityboje, tačiau turiu nuvilti, kad dažniausiai taip nėra. Gyvename perteklinės mitybos laikotarpiu, tad mikroelementų arba vitaminų trūkumas yra labai retas, jei žmogus valgo pilnavertį maistą. Trūkumas gali atsirasti, jei mityba yra tikslingai apribota – tarkime, veganiška dieta, jei yra maisto medžiagų įsisavinimo sutrikimas sergant virškinimo trakto ar kitomis ligomis, kai stiprus sunaudojimas, pavyzdžiui sportininkams. Vienintelio vitamino, kurio trūksta mums visiems šiauriečiams yra vitaminas D, nes neišnaudojame net tų nedažnų saulėtų dienų jam pasigaminti natūraliai. Tačiau visgi dar nėra įrodyta, ar tikrai vien tik vitamino D trūkumas gali sukelti nuovargio simptomus. Visgi greičiausiai tai bus susiję su gerokai daugiau aplinkybių, sutrikimų ir faktorių.
– Kaip dažnai daroma, traukiama į vaistinę iš akies nusprendžiant, kokių elementų mums trūksta. Tarkime, žmogus jaučia įtampą, nusprendžia pagerti vitamino B ir pan. Ar yra rizika, kai taip daroma?
– Didelės rizikos turbūt nėra, nes jei gauname per daug kokių nors vitaminų ar mikroelemetų, tai tiesiog perteklius yra pašalinamas iš organizmo. Yra keletas pagrindinių vitaminų, kurių galima perdozuoti vartojant mega dozėmis – tai yra vitaminai A, D, K, B6, E, tačiau visgi perdozavimas yra sunkiai įmanomas, nes toksinės dozės yra labai didelės.
– Su nuovargiu ypač susijęs ir stresas, įtampa. Kokias priemones su juo kovoti įvardintumėte?
– Kovoti su stresu ir įtampa yra labai sudėtinga, nes dažnoje situacijoje, tai yra neišvengiama – darbo krūvis, sau iškelti tikslai, įtempta dienos rutina, komplikuoti tarpasmeniniai santykiai. Tačiau tikrai galima sau padėti. Pirmiausia iš dienos režimo pašalinti nereikalingus dirgiklius – vengti beprasmių diskusijų virtualioje erdvėje ir socialiniuose tinkluose komentarų skiltyse, stengtis nedaryti kelių darbų vienu metu, atrasti laiko ilgiems pasivaikščiojimams be tikslo, kuo daugiau laiko leisti gamtoje, skirti laiko sportui, susirasti hobį.
Apskritai hobio turėjimas yra labai puikus poilsis smegenims ir labai gaila, kad vis mažiau žmonių turi hobius. Mėgiamas užsiėmimas, net ir toks, nuo kurio galbūt fiziškai pavargstama (tarkime, sodininkavimas ar šokiai), yra viena iš puikiausių priemonių malšinti stresui ir nerimui. Svarbu gauti kuo daugiau teigiamų emocijų, kad nerimo mažėtų. O kaip jų gauti, kiekvienas žmogus atranda savo receptą. Vienam gal bus buriavimas, kitam bėgimas, trečiam savanoriška veikla arba mezgimas.
– Ne visi nuovargį gali atpažinti. Kaip skirtingai jis gali pasireikšti?
– Nuovargis, bendras silpnumas, astenija yra to paties simptomo sinonimai. Nuovargis gali būti protinis, kuris pasireiškia koncentracijos sutrikimu, atminties suprastėjimu, dėmesingumo stoka. Žmogus pradeda daryti klaidas, atsiranda nuotaikos svyravimai, dažnai mieguistumas dieną, o vakarais tampa sunku užmigti. Taip pat gali būti fizinis nuovargis pasireiškiantis raumenų silpnumu, blogesne fizinio krūvio tolerancija, širdies dažnu plakimu, jėgų stoka. Tiesiog anksčiau buvęs įprastas dienos režimas tampa sunkiau pakeliamu ir įgyvendinamu, krenta darbingumas, sportininkams – rezultatai, daugėja traumų.
– Kai žmogus blogai jaučiasi, neretai vyksta pas šeimos gydytoją. Šis gali skirti kraujo tyrimą. Ar tai, kad kraujo tyrimas nerodo nieko blogo, bet pacientas vis tiek blogai jaučiasi, gali patvirtinti, kad žmogui – lėtinis nuovargis?
– Lėtinis nuovargis yra komplikuota diagnozė. Dažniausiai ji nustatoma vadinamuoju „atmetimo būdu”. Kai ištyrus pacientą nenustatomi jokie fizinės sveikatos nukrypimai, tuomet galima įtarti lėtinį nuovargį. Lėtinis nuovargis įtariamas tada, kai simptomai tęsiasi ilgiau nei pusę metų ir nerandama jokios šių simptomų organinės priežasties.
– Kuo pavojingas nuolatinis lėtinis nuovargis?
– Lėtinis nuovargis yra labai stipriai susijęs su depresija, todėl stipriai padidėja savižudybių rizika, taip pat didėja sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Didėja priklausomybių nuo alkoholio, medikamentų rizika.
– Ką daryti, jei atostogų rezervas jau baigėsi, o žmogus vis tiek jaučiasi pavargęs?
– Kai kuriose šalyse atsiradus perdegimo sindromui (iš tiesų tam pačiam lėtinio nuovargio sindromui) rekomenduojama pertrauka karjeroje – išeinama iš darbo pusei metų ar ilgesniam laikotarpiui su galimybe grįžti. Tai turbūt geriausias sprendimas. Esant ilgai užsitęsusiam nuovargiui dažniausiai 2-3 savaitės atostogų būklės nepakeičia, reikalingas visiškas gyvenimo būdo pakeitimas. Jei sudėtingas karjeros ir darbo pobūdžio pakeitimas, tuomet turėtų būti keičiamas laisvalaikis. Svarbiausia, kad gyvenime atsirastų kuo daugiau džiugių, malonių akimirkų ir teigiamų emocijų, neskubėjimo, lėtų minučių.
