Gintarė suprato, kad ją kamuoja panikos priepuoliai prieš keletą mėnesių, iki tol moteris manė, kad dėl visko yra kaltas nuovargis ir per aukštas kraujo spaudimas.

„Ilgą laiką kentėjau ir net nesupratau, kas su manim darosi. Dabar, kai jau žinau, kas yra panikos priepuolis, suprantu, kad buvau tai patyrusi ir anksčiau, tiesiog to nežinojau”, – pasakojo Gintarė.

Moterį nerimo sutrikimai pradėjo kamuoti po didelio sukrėtimo artimoje aplinkoje. Staiga apimdavęs smarkus širdies plakimas, dusulys, spaudimas krūtinės srityje, tirpstančios kojos ir rankos, nežinojimas, kur dėtis, rodė, kad tai galėtų būti infarktas ar insultas, tačiau medicinos darbuotojai, padarę tyrimus, spėliones paneigė ir neradę atsakymo išsiuntė Gintarę namo. Kitą kartą moteris panikos ataką patyrė ankstų rytą, kai iš miego prabudo dėl spartėjančio širdies ritmo ir kylančios baimės.

Jausmas, lyg tuoj mirsi

„Viena gydytoja nenumojo ranka ir suprato, kad tai nėra tiesiog išsigalvojimai, o patarė pasiskaityti apie panikos priepuolius. Pradėjus domėtis ir perskaičius simptomus supratau, kas man yra ir galėjau pradėti su tuo kovoti, – kalbėjo jauna moteris.

– Yra žmonių, kurie vis dar mano, kad panikos priepuoliai yra ponių prasimanymai, o apsilankymai pas psichologus – pinigų švaistymas. Iš tiesų, tai yra didelis košmaras. Kiekvieno priepuolio metu atrodo, kad šiandien yra paskutinė gyvenimo diena, viskas – tu miršti. Net ir priešui nelinkėčiau to patirti.”

Anot Gintarės, nors visur rašoma, kad nuo panikos priepuolių nemirštama ir juos reikia tiesiog iškentėti, atakos metu yra taip blogai, kad net žinodamas ir skaitydamas didžiosiomis raidėmis parašytą tekstą, tu vis tiek galvoji, kad mirsi.

„Svarbiausia, negalvoti, kad esi psichas ir nebijoti kreiptis į psichologą ar psichiatrą pagalbos. Neabejoju, kad specialistas padės rasti tinkamiausią būdą pasveikti. Žinoma, gali galvoti, kad pasiseks ir priepuoliai praeis savaime, bet aš niekada gyvenime nestatyčiau lažybose, kad vėl nepatirsiu nerimo atakos”, – kalbėjo moteris.

Anot Gintarės, jos pažįstamas, susiduriantis su tokia pačia problema, rado sprendimą priepuolių metu skubiai paskambinti artimam žmogui ir kalbėtis kol nurims - susidūrus su panikos priepuoliais svarbu neužsisklęsti ir neatsiriboti nuo žmonių savęs gailint.

„Yra žmonių, kurie išmokę valdyti ligą ir be vaistų. Neabejoju, kad po kurio laiko ir aš išmoksiu. Bet šiuo metu dar negaliu su savim susitarti ir susidraugauti, todėl visada piniginėje turiu vaistų. Jau du kartus teko juos išgerti, – pasakojo Gintarė.

– Esu visiškai naujas žmogus šios problemos pasaulyje, mano kelionė bus ilga ir neabejoju – sunki. Labai noriu, kad žmonės suprastų, kad tai nėra išsidirbinėjimas ir išsigalvojimas, taip pat, šokinėjanti širdis ne visada gali reikšti insultą ar infarktą, bet kreiptis į specialistus būtina.“

Problema, kylanti iš pasąmonės

Anot specialistų, vienkartines panikos atakas patiria kas dešimtas. Tačiau daugelis neatpažįsta, kad tai buvo priepuolis ir dažniausiai kaltina aukštą kraujospūdį, vidaus organų problemas ar išsekimą. Kartais ir medicinos darbuotojai net neįtaria tokio sutrikimo ir neradę tokios būsenos priežasties, išleidžia žmogų namo.

Psichoterapeutas, psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas sako, kad nerimas yra normalus, kiekvienam būdingas jausmas, tačiau, kai jis pasiekia ribą ir žmogų pradeda varginti, tai jau yra vadinama sutrikimu ir reikalauja specialistų pagalbos.
Dažniausiai viršribinis nerimas kyla dėl pasąmoninių priežasčių ir yra nevaldomas. Anot specialisto, dažnai iš vaikystės savyje atsinešame tokio sprogimo potencialą. Jei visą laiką slopinome ar buvome skatinami slopinti savo jausmus ar kitus dirgiklius, vieną dieną jie susikaupia ir patiriame panikos priepuolį, sako psichoanalitikas.

„Paprastai panikos sutrikimai pasireiškia žmogui, kuris nieko neįtaria ir net negalvoja, kad tai galėtų jam išsivystyti. Kertinis elementas gali būti visiškai nereikšmingas dalykas, dažnai žmonės jo net nesuvokia, tačiau vienas lašas, antras lašas, o trečias lašas stiklinę jau perpildo”, – sakė psichoterapeutas.

Tokie nerimo sutrikimai gali pasireikšti bet kuriam žmogui. Tie, kurie jausmus parodo, neslepia, juos ,,išventiliuoja”, turi mažiau šansų patirti panikos ataką nei tie, kurie viską užspaudžia savyje, tarsi neišgyvena išorinių dramų ir streso.

Užklumpa net ir miegant

„Mūsų pasąmonė yra tokia, kad ji kartais ne tik sukuria panikos atakas, bet jas ir užtušuoja. Jei prasideda panikos ataka, dažniausiai net nejaučiame nerimo, o atsiranda jausmas, kad tuoj mirsi – pradeda greitai plakti širdis, ima dusulys, pila prakaitas, dreba rankos. Tai ir trukdo žmogui susigaudyti, kas su juo vyksta“, – pasakojo psichoterapeutas R. Milašiūnas.

Anot specialisto, žmonės, patyrę pirmąją ataką, pradeda gerti vaistus, eiti pas vidaus ligų gydytojus, ieško priežasčių ir, jeigu patenka pas kompetentingą gydytoją, jis išsiunčia pas psichologą ar psichoterapeutą, o jeigu ne, yra gydomas tabletėmis. Taip jis yra ,,užkonservuojamas” kuriam laikui, o nustojus gerti vaistus problema vėl atsinaujina. Tačiau, anot psichoterapeuto, protingiausias sprendimas – pirmiausia nueiti pas vidaus ligų gydytoją, nes negydomas infarktas ar insultas gali baigtis mirtimi.

Dažniausiai panikos priepuoliai ištinka žmogų, esantį ramioje būsenoje, kai jis miega arba ką tik pabudo, o visi gynybiniai organizmo mechanizmai atsipalaidavę. Tad, jeigu pirmoje dienos pusėje susiduriate su galūnių tirpimu, smarkiu širdies plakimu, pirmiausiai reikėtų pagalvoti apie nerimo sutrikimus, o ne apie infarktą, insultą ar kitas ligas, ypač, jei tai kartojasi jau ne pirmą kartą.

Gali padėti gilus kvėpavimas

Panikos priepuoliai dažniausiai trunka iki 10 minučių, retais atvejais iki pusvalandžio. Tačiau dar kurį laiką yra jaučiami liekamieji reiškiniai.

„Atakos metu svarbiausia surasti sau komfortišką būseną, suprasti, kas padeda. Dažniausiai rekomenduojamas gilus kvėpavimas, jis padeda nusiraminti, nes kvėpavimo centrai ir centrai, susiję su nerimu, yra vieni šalia kitų. Taip pat, žinojimas, kas laukia ir savęs supratimas, sumažina baimės jausmą, todėl priepuolis praeina greičiau, – patarė psichoanalitikas.

– Kartais galima ir vaistų išgerti, tačiau, kol jie suveikia, ir priepuolis baigiasi. Nebūtinai išgėrus tabletę suveikia pats preparatas, dažnai padeda žinojimas, kad tabletė išgerta. Pirmiausiai, reikia kreiptis į psichoterapeutą, psichiatrą ar psichologą, jeigu priepuoliai kartojasi.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (234)