Vakarų bendruomenėse žmonėms vis mažiau praleidžiant laiko gamtoje, mokslininkai aiškinasi, ar atkurtas ryšys su gamta gali duoti naudos bendrai žmogaus sveikatai ir savijautai. Mokslininkai atliko nemažai įvairios kokybės tyrimų, kurių metu tirtas žmogaus buvimo gamtoje poveikis bendrai sveikatai.
Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad gyvendamas vietovėje, kur yra daugiau medžių, žmogus fiziškai ir psichologiškai jaučiasi geriau. Taip pat sumažėja kardiometabolinių būklių rizika.
Vienas 2016 metais atliktas tyrimas parodė, kad „žmonių, gyvenančių vietovėse, kur yra daugiau žalių zonų, mirtingumas mažesnis – daugiausia nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų“.
Nepaisant visų įrodymų apie gamtos naudą sveikatai, niekas nebuvo suskaičiavęs, kiek tiksliai laiko žmogui reikia praleisti gamtoje, kad pajustų naudą. Dėl šios priežasties Jungtinėje Karalystėje veikiančio Ekseterio universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai su kolegomis iš Švedijos Upsalos universiteto nusprendė atlikti tyrimą, padėsiantį „geriau suvokti gamtoje per savaitę praleisto laiko ir pačių tiriamųjų įvertintos savo sveikos būklės ir subjektyvaus savijautos suvokimo ryšį“.
Savo tyrimo rezultatus jie neseniai paskelbė žurnale „Scientific Reports“.
Savo tyrimui mokslininkai panaudojo Jungtinės Karalystės gyventojų apklausos apie buvimą gamtoje (Monitor of Engagement with the Natural Environment) rezultatus, gautus dalyvių namuose atliekant tiesioginę apklausą. Iš viso buvo apklausti 20 tūkst. 264 žmonės, kurių buvo klausiama įvairių klausimų, įskaitant ir šiuos: „Kokia yra bendra jūsų sveikatos būklė?“ ir „Ar apskritai esate patenkintas dabartiniu gyvenimu?“
Dalyvių taip pat buvo klausiama, kiek laiko per pastarąsias septynias dienas jie buvo gamtoje ir gryname ore, neskaičiuojant „reguliarių kelionių į parduotuvę ar laiko, praleisto savo nuosavame sode“.
Išanalizavę šiuos duomenis, mokslininkai suskaičiavo, kiek vidutiniškai gamtoje praleidžiama laiko. Mokslininkai atsižvelgė į tokius rezultatus galinčius paveikti veiksnius kaip lytis, vidutinis fiziniam aktyvumui per savaitę skiriamas laikas, nepritekliaus lygis aplinkoje, tai, ar žmogus turi šunį, ir žmonių santykių statusas.
2 valandos per savaitę
Mokslininkai konstatavo, kad žmonės nenurodė jautęsi sveikesni ir nenurodė savijautos pagerėjimo, kol gamtoje praleisto laiko trukmė nepasiekė dviejų valandų ribos. Trumpesnio laiko atveju nebuvo pastebėta didelio poveikio, ilgesnė trukmė didesnio teigiamo efekto taip pat neužtikrino.
Anot mokslininkų, žmonės galėtų dvi valandas gamtoje praleisti vienu ypu arba šį laiką išbūti per kelis kartus.
Kalbėdami apie teigiamo poveikio mastą, tyrimo autoriai paaiškino, kad pačių respondentų nurodytas sveikatos ir savijautos pojūtis po dviejų valandų buvimo gamtoje kiekvieną savaitę yra panašus į skirtumus, kurie buvo stebimi tarp:
- žmonių, gyvenančių mažo ir didelio nepritekliaus zonose;
- žmonių, dirbančių aukštos ir žemos socialinės klasės darbą;
- žmonių, pasiekusių rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį ankstesnę savaitę, lyginant su tais, kurie jo nepasiekė.
Dėl įspūdingo poveikio masto mokslininkai tikisi, kad jau greitai visuomenės sveikatos specialistai galės panaudoti augantį kiekį įrodymų naujai visuomenės sveikatos politikai formuoti.
„Egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl leisti laiką gamtoje yra sveika žmogaus fizinei sveikatai ir bendrai savijautai, įskaitant tai, kad kitaip žiūrima į gyvenimo aplinkybes, mažėja streso lygis, mėgaujamasi kokybiškai su šeima ir draugais praleistų laiku“, – sakė vienas iš tyrimo autorių profesorius Terry Hartigas.
„Naujausi duomenys suteikia vertingą pagrindą sveikatos priežiūros specialistams rekomenduoti daugiau laiko praleisti gamtoje ir taip pagerinti fizinę ir psichologinę sveikatą“, – sakė jis.
Keletas apribojimų
Kalbant apie naujausią tyrimą, kyla klausimų dėl priežasčių ir pasekmių. Pavyzdžiui, galbūt nuo depresijos kenčiantys žmonės nejaučia poreikio lankytis miškuose.
Tyrimo autoriai pažymi, kad „mes negalime atmesti galimybės, kad, bent jau iš dalies, toks ryšys yra dėl to, kad sveikesni ir laimingesni žmonės gamtoje praleidžia daugiau laiko“.
Mokslininkai taip pat pripažįsta, kad jų naudotas savaitinio buvimo gamtoje skaičiavimo metodas tikrai nebuvo tobulas. Pasak jų, jie „klausė tik apie vieną praėjusią savaitę įvykusi apsilankymą gamtoje, kuri atsitiktinai nurodė žmogus“.
Akademikai taip pat jie pabrėžė, kaip svarbu interviu metu gautus duomenis vertinti atsargiai, nes žmogaus atmintis tikrai nėra tobula.
Nors dviejų valandų riba yra pagrindinis statistinis skaičius, autoriai taip pat ragina juo aklai nesikliauti. Jie mano, kad, bent jau iš dalies, šis skaičius išryškėjo dėl apvalinimo: žmonės yra daug dažniau linkę nurodyti, kad miške praleido valandą ar dvi, o ne pasakyti tiksliai – vieną valandą ir 23 minutes ar dvi valandas ir 49 minutes.
Visgi, atmetus visus apribojimus, gaunama vis daugiau mokslinių duomenų, kad gamtoje praleistas laikas duoda psichologinės naudos.
