Apetito stoka, prastas miegas, vis užeinantis silpnumas – taip dažniausiai mes reaguojame į karštį.
Mitybos terapeutė Kerry Torrens paaiškino, kaip mūsų kūnas reaguoja į oro temperatūrą.
Skysčių balansas
Kiek vandens turėtume išgerti?
Paprastomis dienomis reikėtų išgerti 6-8 stiklines skysčių. Gera žinia ta, kad į šią normą įeina pienas, becukriai gėrimai, arbata ir kava, taip pat vanduo iš čiaupo (jei jis švarus), tik nepamirškite, kad gėrimai su kofeinu veikia kaip diuretikai – varo skysčius, tad R. Torrens rekomenduoja jų vartoti minimaliai. Vaisių sultys ir tirštieji kokteiliai taip pat įeina į šią normą, tačiau jų kiekį derėtų apriboti iki 150 ml per dieną dėl juose esančių natūralių cukrų.
Pasak T. Kerry, kiekvienam žmogui reikia skirtingo vandens kiekio: „Mūsų konkretūs poreikiai priklauso nuo amžiaus, svorio, lyties ir fizinio aktyvumo, taip pat ir nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip oro temperatūra ir drėgnumas. Nuo pastarųjų veiksnių priklauso ir tai, kiek vandens organizmas išgarina per odą.“
Kiek vandens reikėtų gerti per karščius?
Užėjus karščio bangai, vandens reikėtų išgerti daugiau. T. Kerry sako: „Esant aukštai oro temperatūrai ir drėgmei, mūsų oda išgarina daugiau vandens, tai reiškia, kad mes daugiau prakaituojame. Todėl reikia dažniau papildyti skysčių atsargas organizme. Papildomas kiekis priklauso nuo jūsų asmeninių aplinkybių bei nuo to, kaip aktyviai gyvenate.“
Jei reguliariai sportuojate, net ir užėjus karščiams šio įpročio atsisakyti nederėtų. T. Kerry rekomenduoja gerti sportininkams skirtus gėrimus, kurie specialiai pagaminti taip, kad organizmas iš jų įsisavintų kuo daugiau skysčių – daugiau nei iš paprasto vandens.
Ar įmanoma išgerti per daug vandens?
Taip, persigerti vandens įmanoma, tačiau taip nutinka palyginus retai.
T. Kerry sako: „Per trumpą laiką išgėrus per daug vandens, inkstai nesugeba palaikyti elektrolitų balanso, todėl kraujas tampa labai skystas. Tai paveikia organizmo funkcijas – pavyzdžiui, turi įtakos kraujospūdžiui.“
Ką valgyti per karščius
Kokie produktai užtikrina skysčių balansą organizme?
T. Kerry sako, kad su maistu mes gauname 20–30 proc. dienos skysčių normos. Vienuose produktuose skysčių daugiau, kituose – mažiau. Daugiausiai skysčių turi šie produktai:
- Braškės
- Agurkai
- Cukinijos
- Salierai
- Salotų lapai
- Melionai
Iš patiekalų labiausiai organizmą atgaivina sriubos, troškiniai ir avižinė košė. Svarbu juos gardinti sezoninėmis žolelėmis ir prieskoniais.
Ar maistas ir gėrimai gali mums padėti atvėsti?
Atrodytų, kas karštą dieną gali geriau atvėsinti organizmą už ledus ar šerbetą? Vis dėlto nereikėtų apsigauti – ledai organizmui gali labiau pakenkti, nei padėti.
„Šaltas maistas ir gėrimai gali iš pradžių atvėsinti organizmą, bet jų poveikis trumpalaikis, – sako T. Kerry. – Taip yra todėl, kad organizmui maistą virškinant, kūno temperatūra padidėja. Dėl šios priežasties, taip pat dėl to, kad šaltam maistui ar gėrimui staigiai atvėsinus organizmą, jis tai kompensuoja padidindamas temperatūrą, po kurio laiko jums gali pasidaryti dar karščiau nei prieš valgant ledus!“
Nors karštą vasaros dieną mažiausiai norisi karšto gėrimo, vis dėlto tai gali būti geriausias būdas sureguliuoti kūno temperatūrą.
T. Kerry sako: „Nuo karšto gėrimo kūno temperatūra pakyla, todėl jis nori ją sumažinti, kad per odą išgaruotų daugiau prakaito. Termogeniniai produktai, tokie kaip įvairūs šildantys prieskoniai (pavyzdžiui, aitriosios paprikos), taip pat didina kūno temperatūrą, nes paspartina medžiagų apykaitą. Tai skatina prakaitavimą – o nuo jo organizmas vėsta.“
Kurių produktų reikėtų vengti?
Produktai, kuriems suvirškinti reikia daugiau pastangų – tokie, kuriuose daug baltymų, cukraus ir skaidulų – paskatina organizmą išskirti daugiau šilumos. Vienas iš būdų sumažinti tokį poveikį – mėsos marinavimui naudoti citrusinių vaisių sultis. Jos suskaido baltymų struktūrą. Grūdus ir kruopas prieš gaminant reikia užmerkti – skaidulos taps lengviau virškinamos.
Neapkraukite žarnyno
Kas atsitinka virškinimo sistemai ir apetitui, kai karšta?
Kai karšta, apetitas dažniausiai sumažėja. „Mūsų apetitui įtaką daro metų laikų pokyčiai, įskaitant temperatūrą, ir dienos trukmė, – sako T. Kerry. – Vasarą apetitas paprastai sumažėja, ypač kai karšta. Viena iš priežasčių, kodėl taip nutinka – mūsų organizmas bando sureguliuoti temperatūrą, sumažindamas karštį didinančių funkcijų, tokių kaip maisto virškinimas, kiekį.“
Jei per karščius nesinori valgyti, nereikia savęs versti, tačiau reikia pasistengti valgyti tokius produktus, kuriuose gausu reikalingų maistinių medžiagų.
Gerai pailsėkite
Kai karšta, sunku išsimiegoti – mes vartomės ir blaškomės lovoje. Kaip gerai pailsėti net ir užėjus karščiams?
Kai lauke karšta, miegoti trukdo troškulys. T. Kerry sako: „Dauguma žmonių prieš miegą stengiasi negerti daug skysčių, nes nenori naktį keltis į tualetą. Vis dėlto, jei organizme ims trūkti skysčių, taip pat negalėsite miegoti, todėl neikite miegoti nenumalšinę troškulio, ir prieš miegą prie lovos pasistatykite stiklinę vandens.“
Guminė šildyklė su lediniu vandeniu atvėsins patalus ir padės užmigti.
