Veiksmingesni UVB spinduliai skatina naujų pigmentų gamybą. Šis procesas užtrunka maždaug tris dienas, bet DNR yra apsaugoma geriau. Rezultatas – vario ar kavos atspalvio įdegis. Melaninas, natūralus mūsų kūno dažiklis, it vidinis saulės kremas saugo ląstelių branduolius nuo pavojingos ultravioletinės spinduliuotės, kuri kartu skatina paties melanino gamybą.
Dar geriau ląsteles saugo sustorėjęs epidermio sluoksnis, stabdantis pavojingus spindulius. Vadinamoji „šviesos nuospauda“ formuojasi iki trijų savaičių. Tad jeigu į šiltus kraštus išskridote balti kaip sūris, naudinga šviesos nuospauda atsiras tik trijų savaičių atostogų pabaigoje – prieš pat grįžtant į darbą. Nenaudojama ji nusitrina, todėl po saulėje praleistų atostogų dažnai pastebime, kad oda atrodo išsausėjusi ir pleiskanota. „Oda lupasi“, – sakome. Teptis kremais nėra prasmės, nes oda daro tai, ką turi daryti: atskirti, išmesti, nusikratyti. Lik sveika, šviesos nuospauda!
Gynybiniai kūno mechanizmai natūralią apsaugą nuo ultravioletinės spinduliuotės pailgina 2–4 kartus. Kūdikiai tokios apsaugos dar neturi. Mes, suaugusieji, taip pat turėtume saugotis papildomai arba nekeliauti į mūsų odos tipui nepritaikytus regionus. Antraip po kiek laiko sulauksime nemalonių pasekmių.
Marškiniai, kelnės, skrybėlė... Jeigu nuklydome į Pietų šalis ar vasarą daug laiko praleidžiame po atviru dangumi, mums, šiaurės europiečiams, derėtų uoliai padėti savo kūnui saugotis nuo saulės. Pagrindinė dermatologų taisyklė skelbia: slėpkimės, denkimės, tepkimės!
1 ir 2 odos tipai dar yra vadinami „keltiškuoju“ ir „šiaurės europiečių“ tipu, ir juos puikiai iliustruoja stereotipinis anglų turisto prie Viduržemio jūros vaizdas. Po dešimties, daugiausia dvidešimties minučių gresia smarkus nudegimas saulėje. Iš pažiūros jis yra panašus į fototoksinę, t. y. šviesos sukeltą egzemą. Oda paraudonuoja, skauda, atsiranda pūslių, dėl nepataisomai sužalotos DNR organizmas ją vietomis atmeta. Tad anglas pacientas elgiasi teisingai dėvėdamas dailią skrybėlę, metančią šešėlį ant veido, sprando ir ausų. Akiniai nuo saulės saugo akis ir ploną paakių odą. Tankaus audimo, bet orui pralaidūs ilgi drabužiai – patys tinkamiausi.
Tarp 11 ir 15 valandos, kai kepina vidurdienio saulė, mūsų keltas, sekdamas vietinių gyventojų pavyzdžiu, turėtų mėgautis siesta. UVB spinduliuotės stiprumą nusakantis UV indeksas šiuo paros metu yra ypač aukštas. Apsaugos nuo saulės reikia jam pasiekus 3 – Vidurio Europoje taip nutinka net rudenį. Pusiaujo šalyse UV indeksas gali būti ir didesnis nei 11. UV indekso vertė kasdien skelbiama internete; Vokietijoje šią informaciją galima rasti Vokietijos meteorologijos tarnybos (Deutscher Wetterdienst) ir Federalinio spinduliuotės saugos biuro (Bundesamt für Strahlenschutz) interneto svetainėse (Lietuvoje ši informacija pateikiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje: http://www.meteo.lt/lt/uvi. (Red. past.).
Jeigu pamanėte: „Ką gi, kaip reikiant pasikaitinsime prieš ir po siestos“ – atsargiai! Jau žinote, kad UVA spinduliai kenkia ne mažiau. Stipriausi jie būna nuo 10 iki 16 valandos, bet kol šviečia saulė, didelė jų koncentracija ore laikosi ir kitu dienos metu. Net šešėlis ar skėtis nuo saulės sulaiko tik 50 proc. UVA spindulių. Jie prasiskverbia ir pro automobilio ar lėktuvo langus. Pilotai labai dažnai kenčia nuo ikivėžinių susirgimų ir odos vėžio. Jų rizika susirgti juoduoju odos vėžiu yra daugiau nei dvigubai didesnė už ant žemės liekančių žmonių.
Vandenyje taip pat nesame saugūs – tą žino visi, kam yra tekę užsimiršti nardant su akvalangu. 60 proc. ultravioletinių spindulių prasiskverbia į 50 centimetrų gylį. Atspindėti sniego ar vandens ultravioletiniai spinduliai sustiprėja 50–90 proc. Svarbu! Debesys sulaiko tik 10 proc. spinduliuotės, todėl net ir apniukusią dieną galima nudegti.
Net jei kelto oda pasigamina šiek tiek pigmento, tai nereiškia, kad ji yra geriau apsaugota. Šio odos tipo melaninas nėra pakankamai veiksmingas; todėl privaloma gausiai išsitepti kremu nuo saulės – ir ne bet kokiu, o turinčiu aukštą SPF.
Ant kremo nuo saulės pakuočių visada yra užrašytas skaičius, nurodantis apsaugos nuo saulės faktoriaus (angl. sun protection factor, SPF) dydį. Pavyzdžiui, SPF 50 reiškia, kad 1 odos tipo natūralios apsaugos trukmė (tarkime, 10 min.) yra pailginama 50 kartų. Taigi mūsų britas saulėje galėtų išbūti 500 minučių arba 8,3 valandos. Teoriškai. Praktiškai tai būtų gerokai per ilgai! Kremas nuo saulės – tai ne juoda plastikinė plėvelė, dalis ultravioletinių spindulių prasiskverbia ir pro jį. Be to, dauguma žmonių, šiaip ar taip, juo tepasi per plonai.
Ar žinojote, kad suaugęs asmuo vienu kartu turėtų užsitepti tiek kremo nuo saulės, kiek tilptų vienoje ar dviejose degtinės taurelėse? Tik tada kremas suteiks ant pakuotės žadamą apsaugą. Atlikti tyrimai parodė, kad vietoj reikalingų 2 mg/cm2 vienam odos paviršiaus kvadratiniam centimetrui paprastai kliūva vos 0,5–1 mg kremo. Jeigu vykdami atostogauti su šeima pasiėmėte tik vieną kremo nuo saulės indelį ir net nesunaudojote jo viso, vadinasi, tikrai tepėte per mažai. Be to, dalis kremo nusitrina į drabužius ar nusiplauna maudantis. Išlipus iš vandens būtina kremu pasitepti dar kartą. Tai nepailgins apsaugos trukmės, kaip kai kurie galvoja, o tik padės ją apskritai išlaikyti. Jau nekalbant apie tai, kad pamirštame kremu patepti ištisus odos plotus.
Pernai vasarą stebėjau sode dirbantį kaimyną, nusirengusį iki pusės. Jis spėjo pastatyti vaikams palapinę ir pasiknaisioti daržovių lysvėje, kai žmona paliepė išsitepti kremu nuo saulės. Aiškiai susinervinęs, kad gavo nutraukti darbą, vyras skubiai išspaudė į saują didžiulę porciją losjono, kremuotais delnais greitai persibraukė rankas ir porą sykių plekštelėjo sau per nugarą. Tuo jo motyvacija apsisaugoti nuo saulės ir pasibaigė.
Vakare laistydama gėles dar kartą užmečiau akį į nuogą kaimyno nugarą. Virš tvoros švietė tikra saulės įdegio tatuiruotė: ant skaisčiai raudonos nugaros baltavo plaštakų atspaudai...
Vyrai ir kremas? Žinau, tai neįveikiama problema! Ir šiaip į riebią odą linkę stipriosios lyties atstovai vangstosi kremo, nes šis yra lipnus. Laimei, vaistinės jau prekiauja kaip tik tokiems egzemplioriams skirtomis gelinės ar skystos tekstūros apsaugos priemonėmis. Jų sudėtyje yra gerokai mažiau riebalų, jos nekemša porų, greitai įsigeria, neskatina prakaitavimo. Ko vertas geriausias kremas nuo saulės, jeigu jo niekas nenaudoja?
Pirkdami kremą nuo saulės atkreipkite dėmesį ne tik į aukštą SPF (50+), bet ir į gerą apsaugą nuo UVA spindulių. Pagal ES direktyvas vartotojus apie tai informuoja apskritimas su UVA simboliu. Nors šiuo ženklu nepažymėti kremai saugo nuo UVB spindulių ir nudegimo, kenksmingi UVA spinduliai nekliudomi skverbiasi į kūną – juk apie juos neperspėja gresiančio nudegimo požymiai, paprastai laiku pargenantys mus namo.
Taigi kad bent kiek apsisaugotumėte nuo abiejų spindulių rūšių, atsižvelkite į aukštą apsaugos nuo saulės faktorių ir santrumpą UVA apskritime. Jeigu ant etiketės perskaitysite, kad kremas yra „atsparus vandeniui“, nesileiskite suklaidinami. Šiuo atveju „atsparus vandeniui“ reiškia, kad po maudynių ant odos lieka daugiausia 50 proc. apsauginių medžiagų. Būtinai pasitepkite kremu dar kartą!
Vaikai iki dvejų metų apskritai neturėtų gauti tiesioginių saulės spindulių. Deja, visi žinome, kad to išvengti pavyksta ne visada. Patartina mažylius rengti lengvais, kojas ir rankas dengiančiais drabužiais, odelę tepti vaikišku kremu nuo saulės su stipriu UV filtru. Sveikatai rimto pavojaus tai nekelia. Atvirkščiai – daug rizikingesnis yra sunkus nudegimas, nes pasekmių kilti gali visą gyvenimą. Vis dėlto daugelis tėvų nerimauja, ar kremas nesukels alergijos, ar nepaveiks hormonų sistemos, ir svarsto, kurį geriau rinktis – su cheminiais ar fiziniai s UV filtrais. Atsakau: tinka abi rūšys. Šiais laikais geriems apsauginiams kremams yra keliami labai aukšti reikalavimai – ypač parduodamiems vaistinėse ir skirtiems vaikams.
Kad kosmetikos pramonės sukurtas kremo nuo saulės UV filtras būtų patrauklus, jis lyg kandidatas į naują postą privalo turėti ne vien profesinių įgūdžių (hard skills), bet ir kitų bendrųjų savybių (soft skills). UV filtras turėtų būti atsparus saulei, nes suiręs jis gali sukelti alergiją. Taip pat pageidautina, kad jis nekenktų sveikatai, neveiktų hormonų sistemos ir ne per giliai įsiskverbtų į odą – ne toliau nei iki pamatinės membranos. Be to, labai svarbu gebėti dirbti komandoje, nes šiuolaikinėse apsaugos priemonėse cheminiai UV filtrai dažniausiai yra derinami su fiziniais.
Cheminiai UV filtrai ultravioletinius spindulius sugeria. Priėmusios šviesos dalelių (atsimenate fotonus?) energiją, filtrų molekulės paverčia ją regimais ilgabangiais spinduliais arba šiluma (infraraudonaisiais spinduliais) ir išskiria į aplinką. Protingai parinkta cheminių UV filtrų komanda geba sugerti įvairaus bangos ilgio spinduliuotę, t. y. tiek UVA, tiek UV-B spindulius. Be to, komandos nariai saugo ir vieni kitus, todėl cheminis filtras veikiamas saulės nesuyra. Bendradarbiaudami filtrai taupo išteklius, tad pakanka mažesnio jų kiekio. Tai džiugina „galutinį vartotoją“ – odą: jei nesusidaro cheminių UV filtrų skilimo produktų, nekyla ir alergija.
Dėl cheminių UV filtrų nuolat kyla diskusijų. Eksperimentai su gyvūnais parodė, kad kai kurie filtrai veikia pelių hormonų sistemą – tiesa, tik naudojami didžiulėmis dozėmis. Kokybiškų kremų nuo saulės gamintojai vengia rizikos grupei priskirtų cheminių UV filtrų, be to, nudegimas saulėje vienareikšmiškai kelia didesnį pavojų. Jeigu nerimaujate dėl hormoninio apsauginių kremų poveikio, žinokite, kad su maistu kasdien suvartojame gerokai didesnį fitoestrogenų kiekį, nei kada nors sutilptų į kremą nuo saulės. Be to, per vandentiekio vandenį į mūsų organizmą patenka ir tikrų estrogenų (vartojant kontraceptines tabletes, šie hormonai yra išskiriami su šlapimu ir nukeliauja į vandenį). Aibėje kitų kosmetikos priemonių, deja, taip pat gausu hormoninę pusiausvyrą trikdančių konservantų – parabenų.
Jau yra sukurta net ir vaikams tinkamų saugių cheminių UV filtrų. Juos mėgstama derinti su fiziniais (mineraliniais) UV filtrais. Šios rūšies kremų nuo saulės sudėtyje esama į miltelius sutrintų mineralų – titano dioksido ir cinko oksido. Jie ne sugeria, o atspindi ir išsklaido ultravioletinius spindulius lyg veidrodėliai. Šiuos smulkius miltelius galima palyginti su mažyčiais veidrodiniais stiklais dengtais skėtukais nuo saulės. Fiziniai UV filtrai sulaiko visą spindulių spektrą, į odą įsiskverbia negiliai, jų nesuardo ultravioletiniai spinduliai, hormoninis poveikis yra neįmanomas, alergijų nepastebėta.
Nederinant fizinių UV filtrų su cheminiais, techniškai yra sunku suteikti odai geresnę apsaugą nei SPF 20 ir išvengti estetiškai nepatrauklaus balto sluoksnio susidarymo. Vaikams šis efektas, žinoma, netrukdo, bet suaugusieji dažniausiai nori atrodyti įdegę, o ne balti kaip šmėklos.
Neseniai buvo atrastas būdas išvengti baltos plėvelės efekto. Dabar fiziniai filtrai į kremų sudėtį yra įmaišomi nanodalelių pavidalu. Šios dalelės labai smulkios (mažesnės nei 1000 nanometrų arba 1 mikrometro dydžio), tad į raginį sluoksnį įsiskverbia kiek giliau. Apsauga nuo ultravioletinių spindulių išlieka ilgiau, nes filtras ne taip greitai nusitrina ir nusiplauna prakaituojant ar maudantis. Nanodalelės neatspindi regimosios šviesos, todėl ant kremu išteptos odos nepasireiškia ir balto sluoksnio efektas. Kosmetiniu atžvilgiu tai puikus pasiekimas.
Mineraliniai UV filtrai nedirgina odos, nesukelia alergijų, nors kartais būna įmaišomi į pernelyg riebų pagrindą, ir dėl to atsiranda spuogelių, jaučiamas diskomfortas. Jeigu jūsų oda probleminė, verta kreiptis į vaistininką, kad šis rekomenduotų tinkamą kremą ar kitą jautriai odai skirtą lengvos tekstūros neriebią priemonę.
Kol neprakalbome apie gudrybes, kaip dar geriau apsisaugoti nuo saulės, pateiksiu šiek tiek papildomos informacijos dailiosios lyties skaitytojoms: dažna moteris jaučiasi saugi, nes naudoja dieninį kremą ar makiažo pagrindą su UV filtru. Šis įspūdis yra apgaulingas, nes kosmetinės priemonės dažnai saugo tik nuo UVB, bet ne nuo UVA spindulių. Tad būkite atsargios, jei greta užrašo SPF 15 neišvysite UVA simbolio – pačios to nepastebėdamos rizikuojate sulaukti ankstyvų raukšlių ar net susirgti odos vėžiu.
Ir dar kai kas: jeigu ryte dieniniu kremu pateptą veidą paskui dar užglaistote kremu nuo saulės, per daug apkraunate odą. Verčiau pirkite odos priežiūros ar kosmetines priemones, kurios siūlo dar ir apsaugą nuo saulės (tiek UVB, tiek UVA spindulių). Tokių kremų ar kompaktinės pudros galima įsigyti vaistinėje.
Dar keli patarimai, kaip geriau apsisaugoti nuo saulės
Trijų žodžių taisyklė: „Slėpkimės, denkimės, tepkimės“ padės išvengti ultravioletinių spindulių sukeliamos katastrofos, bet ne pro šalį būtų imtis ir papildomų apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, vartoti antioksidacinių savybių turinčius vitaminus A, C ir E. Jie puikiai veikia išoriškai, todėl ne be reikalo yra įtraukiami į kūno priežiūros priemonių ir kremų nuo saulės sudėtį. Dar geriau – vartokite šių vitaminų turinčius maisto produktus. Valgykite įvairius vaisius ir daržoves. Odą iš vidaus saugo beta karoteno ir ypač likopeno daug turinti pomidorų pasta (veikia net geriau už šviežius pomidorus, nes yra koncentruota), morkos, špinatai, kopūstai, burokėliai, žalioji arbata ar šlakelis raudonojo vyno. Tos pačios priežastys skatina ir odos vėžį, ir raukšles, tad vartodami augalinės kilmės antioksidantus ir vitaminus naudos turėsite dvigubai.
Kas dar? Mano mėgstamiausias vitaminas yra D – tiek pasigamintas odos, tiek maisto papildų pavidalu pirktas vaistinėje, tiek įsisavintas skanaujant šviežią riebią žuvį. Vitaminas D užkerta kelią visoms odos vėžio rūšims. Jis prisijungia prie odos receptorių ir stabdo navikų augimą. Receptorius yra kaip spyna, o vitaminas D – raktas.
Nešiokite didelius geros kokybės akinius nuo saulės: paakių oda yra labai plona ir jautri, aptempusi skruostikaulį ji lyg saulėta terasa sugeria saulės spindulius ir gali greitai nudegti. Paakius apsaugos akiniai nuo saulės. Akiniuočiai, nenusiminkite: jūsų paakiai apskritai raukšlėjasi mažiau nei gerai matančių žmonių. Netamsinti plastikiniai akinių lęšiai taip pat sulaiko ultravioletinius spindulius, nes yra padengti specialia danga, saugančia plastiką nuo pageltimo saulėje.
Gera žinia dailiajai lyčiai: lūpų dažai padeda išvengti lūpų vėžio.
Tiesa, nepriklausoma Vokietijos vartotojų apsaugos organizacija „Stiftung Warentest“ nuolat perspėja, kad mineralinių aliejų turinčių lūpų priežiūros priemonių sudėtyje gali būti vėžį sukeliančių medžiagų, pavyzdžiui, aromatinių angliavandenių. Taigi dėl visa ko rinkitės lūpų dažus be mineralinių aliejų, bet apskritai ši spalvota apsauga puikiai sulaiko saulės spindulius.
Tai – ištrauka iš gydytojos Yael Adler knygos „Tavo oda" (leidykla „Balto").
