Ką daryti, jei patekai į šiuos žmogaus psichikos sukurtus spąstus?

Apie emocinį valgymą pasakoja EREPS sveikatingumo instruktorė, „Sportshouse‘‘ sporto klubo ir „Healthy fit“ projekto asmeninė trenerė Karolina Žiogaitė.

Kas yra emocinis valgymas ir kaip jis veikia mūsų kūną?

Stresas ir neigiamos emocijos, tai du didžiausi priešai mūsų psichikai. Į šiuos du dirgiklius žmogaus smegenys reaguoja dvejopai – slopina arba skatina alkio signalus. Kai alkio signalai yra skatinami, žmogus kūnas nebeatskiria tikrojo maisto trūkumo nuo emocijų protrūkio ir atsiranda emocinis valgymas (angl. Eating in response to negative emotions (EE).

Kokios dažniausios priežastys lemia emocinio valgymo protrūkius ir kaip jų išvengti?

Būtų sunku įvardinti tikslias emocinio valgymo atsiradimo priežastis. Stresas ir neigiamos emocijos, tai pagrindiniai dirgikliai, galimai turintys poveikį emocinio valgymo atsiradimui. Kiekvienas iš mūsų skirtingai reaguojame į stresines situacijas, kiekvieno organizmas skirtingai reaguoja ir į aplinkos dirgiklius, todėl emocinio valgymo atsiradimas yra labai individualus dalykas. Socialinis gyvenimas, miego trūkumas, maža savivertė, netinkami vaikystės mitybos įpročiai – netgi šie dalykai, gali turėti įtakos emocinio valgymo atsiradimui.

Keletas būdų, kurie galimai padės išvengti emocinio persivalgymo:

  • Stebėkite ir analizuokite save. Jei jau pastebėjote, kad esate linkęs „valgyti“ savo emocijas, atkreipkite dėmesį, kada tai darote – galbūt, kai jaučiatės vienišas, pavargęs ar po sunkios darbo dienos? Pasijutus blogai, visų pirmiausia, nesigriebkite didelio gabalo torto, bet pasvarstykite, kodėl Jums yra negera ir, ar maistas Jums tikrai padės.
  • Užsiimkite mėgstama veikla. Tai gali būti bet kas – sportas, skaitymas, rašymas, bendravimas su artimaisiais. Veikla padės užsimiršti ir nuramins. Kaip sveikatingumo instruktorė, galiu pasakyti, jog spėrus 30 min pasivaikščiojimas gryname ore Jus tikrai labiau nuramins, nei plytele šokolado, po kurios suvalgymo seks beviltiškas savęs kaltinimas.
  • Valgykite tik tada, kai esate tikrai alkani. Pradžioje tam padėti gali tinkamo mitybos plano susidarymas, laikantis plano Jūs nepersivalgysite ir surinksite Jums reikiamą maistiniu medžiagų kiekį.
  • Tinkamai išsimiegokite. Geras ir kokybiškas miegas sumažins emocinio persivalgymo tikimybę.
  • Visuomet išlikite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas – tai bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę medžiagų apykaitą. Judėjimas gali pasireikšti, bet kokia forma ar tai bus pasivaikščiojimas lauke, ar treniruotės sporto salėje ar netgi namų ūkio darbai. Svarbiausia, jog būdami aktyvus jausitės geriau ir gerės bendra organizmo būklė.
  • Niekada neteiskite ir nesmerkite savęs. Visi mes žmonės, normalu, kad kartais klystame. Įvykus persivalgymui, jokiu būdu savęs neteiskite ir nesmerkite savęs. Svarbiausia tai, kad vienas persivalgymas netaptu epizodišku persivalgymų maratonu. Vienas kartas nieko nepakeis, geriau pagalvokite kaip galite sau padėti pagerinti savijautą bei sudeginti suvalgytas kalorijas.
  • Mylėkite save.