Kas yra toksinai?
Paprastai tariant toksinai yra medžiagos, kurias išskiria augalai arba gyvūnai. Šios medžiagos yra nuodingos žmogui, tačiau klaidinga manyti, kad toksinai yra absoliutus blogis. Pavyzdžiui, kai kurie toksinai yra naudojami medicinoje. Savaime suprantama, šios toksiniu poveikiu pasižyminčios medžiagos yra atitinkamai dozuojamos, tokiu būdu išvengiant organizmo apnuodijimo.
Detoksikuojančių dietų kontekste toksinais dažnai yra laikoma praktiškai bet kas, kas potencialiai gali būti kenksminga žmogaus organizmui. Dažnai žmonės toksinus, ypač maiste, supranta kaip sunkiuosius metalus (kurie gali būti, pavyzdžiui, žuvyje), pesticidų likučius maiste, konservantus, maisto priedus, kaip maisto dažiklius, dirbtinius saldiklius ir daugelį kitų sintetinių maisto medžiagų. Specialistai teigia priešingai ir pažymi, kad, nepaistant to, kad toksinai aprėpia labai didelę medžiagų įvairovę, nenatūralios medžiagos netampa savaime nuodingos (pasižyminčios toksiniu poveikiu). Natūrali ar sintetinė medžiaga gali būti vadinama kenksminga priklausomai nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, rūšies aspektu, paprasta kakava, kurią saugiai gali vartoti žmonės, dėl savo sudėtyje esančios medžiagos teobromino (kakavoje itin aukšta koncentracija esantis alkalaidas), gali būti mirtina šunims.
Kalbant apie žmonės, turbūt vienas iš geriausiai suprantamų faktorių yra vartojimo dozė. Seniai žinoma, kad vanduo, geriant jo per daug, gali būti mirtinas, nes kritiškai sumažina elektrolitų, kurie užtikrina ne tik tinkamą raumenų, bet ir širdies veiklą, kiekį kraujyje. Tačiau sakyti, kad švarus vanduo yra toksiškas mums būtų labai keista. Kita vertus, daugybė žmonių vengia vartoti žuvį, kuri savo sudėtyje gali turėti aukštą gyvsidabrio koncentraciją, tačiau pamiršta apie tai, kad galima rasti ir tokios žuvies, kurioje šio sunkiojo metalo arba toksino yra kur kas mažiau. Be to, apsinuodijimo atvejų dėl žuvies vartojimo pasitaiko retai (net labai retai), priešingai - naudingosios riebiosios rūgšties omega-3 deficitas stebimas labai dažnai. Natūralu, kad tuomet gali kilti sunkumų dėl maisto pasirinkimo siekiant gauti reikiamą omegą-3 rūgšties kiekį per dieną.
Kas padeda detoksikuoti žmogaus organizmą?
Pagrindinis klausimas žmogui turėtų būti ne kas padeda, o ar apskritai reikia tai daryti? Net jeigu jūs vartojate maistą, kuris iš tiesų yra kenksmingas, veikiausiai detoksikuojanti dieta jums tikrai nepadės. Išvardinsiu keletą priežasčių:
1. Jeigu per savo neapdairumą suvartotumėte, pavyzdžiui, nuodingų grybų - ūmus tokio maisto toksiškumas greičiausiai taptų rimta medicinine būkle ir tektų skubiai vykti į ligoninę.
2. Esant lėtiniam toksiškam poveikiui dėl prastos kokybės maisto vartojimo, kuriame daug pridėtinio cukraus ir, tarkime, kitų konservantų, stebuklingo limonado vartojimas turbūt neduos reikiamo rezultato siekiant dektoksikuotis nuo to, ką vartojate ilgus mėnesius arba metus. Kepenys, inkstai, plaučiai ir keletas kitų svarbių mūsų kūno organų nuolat šalina kenksmingas medžiagas ir medžiagų apykaitos (metabolizmo metu) jomis atsikrato. Jūsų kepenims ar inkstams tikrai nereikia madingos dietos, bet tikrai reikia maistingų medžiagų, kurios gaunamos vartojant natūralų ir, labai svarbu, įvairų maistą.
Kokios natūralios medžiagos gali padėti mūsų vidaus organams atlikti savo funkcijas?
Tokios medžiagos, kaip sulforafanas – natūraliai maiste, ypatingai brokoliuose, randama medžiaga, pasižyminti kepenų funkciją reguliuojančiu, stiprinančiu poveikiu. Taigi, į savo dietą patarčiau įtraukti vieną kitą brokolį. Kalbant apie dažnai daugelio mėgstamų maisto papildų poveikį, N-acetilcisteinas (viena iš amino rūgšties L-cisteino forma) ir paprastasis margainis (puikiai žinomas Lietuvoje augalas), turi gana daug tvirtų mokslinių įrodymų.
Kaip netinkamai pasirinktos detoksikuojančios dietos gali pakenkti mūsų organizmui?
Tikrai labai įvairiai. Man geriausiai tai atspindi keli moksliniuose straipsniuose aprašyti naujesni atvejai. Pavyzdžiui, įdomus įvykis, 2017 metais užfiksuotas ir aprašytas žurnale „American Journal of Kidney Diseases“ , kuomet vienas žmogus patyrė ūmius inkstų pažeidimus gerdamas „žaliuosius valančiuosius“ kokteilius. Yra žinoma, kad medžiaga, gausiai aptinkama įvairiuose lapinėse daržovėse, rabarbaruose, kopūstuose, špinatuose, vadinama oksalatu, gali pažeisti jūsų inkstus, ypač vartojant ją dažnai. Nenuostabu, kad pasaulyje apsinuodijimų nuo įvairių augalinės ir ne tik augalinės kilmės maisto papildų, detoksikuojančių kokteilių ar arbatų skaičius gana ženkliai auga.
Taip pat yra tekę girdėti anekdotinių kalbų iš žmonių, kurie tikėjo, kad gerdami virintą vandenį per dieną netenka po 3 kilogramus, iš kurių, matyt, nemaža dalis bus toksinai. Faktai rodo, kad vien per 24 ar 48 valandas išeikvotas gliukogenas (pagrindinė rezervinė energetinė medžiaga saugoma mūsų kūnuose) gali sudaryti vieną ar du papildomus kilogramus. Taigi, viskas, kas nutinka – jūs prarandate gliukogeno, bei veikiausiai vandens, kadangi papildomai jo negaunate iš maisto, o pakankamai dažniausiai neišgeriate.
Ką patartumėte žmonėms, kurie norėtų išvalyti savo organizmą?
Visų pirma, leisti jam pačiam išsivalyti ir jokiai būdais netrukdyti. Jei koks nors guru jums lieps gerti žaliąjį kokteilį su cinamonu ir pipirais 14 dienų, patarčiau visų pirma pagalvoti apie šio žmogaus kvalifikaciją. Galite apriboti kalorijas, vartoti įvairų maistą ir jau per pirmas dienas pasijausite geriau. Prisiminkite, kad nėra stebuklingų maisto papildų, stenkitės galvoti kritiškai ir pasidomėti, ar jūsų vartojamas maisto papildas ir kažkoks komercinis produktas turi bent kokį nors pagrįstumą, įrodytą nepriklausomais tyrimais.
