Jie kankina visus – tiek suaugusius, tiek ir vaikus. Edita Baukienė, įstojusi į Vilniaus universitetą, doktorantūros studijas, savo disertacijai pasirinko vaikų miego sunkumų ir sutrikimų temą. Ji su savo darbo vadove jau antrus metus tyrinėja vaikų miegą, kas jį trikdo ir kaip tai gydyti.

– Kokie dažniausi yra vaikų miego sutrikimai ar sunkumai?

– Dažniausi miego sutrikimai būna pernelyg dažnas atsikėlimas naktį. Tai yra labai dažni nubudimai. Taip pat košmarų sapnavimas arba nubudimas miego metu iš baisių sapnų. Taip pat miego pradžios sunkumai – atidėta miego pradžia.

– Koks yra pagrindinis skirtumas tarp miego sunkumo ir sutrikimo?

– Miego sunkumai – tai, kai miegas trikdomas šiek tiek rečiau ir mažiau intensyviai, o sutrikimas yra tada, kai miegas yra nuolat ir labai intensyviai sutrikęs.

– Skaičiau jūsų straipsnį žurnale „Psichologija“, kuriame buvo prielaidos, kad mamos bendravimas su vaiku ar kur vaikas miega turi įtakos jo miegui. Tai kokia ta įtaka ir kas sukelia miego sutrikimus?

– Aš ir mano disertacijos vadovė Roma Jusienė savo tyrime remiamės miego sutrikimų tyrinėtojo Anders’o pasiūlyta schema miego sunkumų analizei. Jis išskiria artimus ir tolimus faktorius. Tolimieji faktoriai gali būti tokie, kurie yra toliau nuo vaiko: šeimos socioekonominis statusas, tėvų darbinis užimtumas, jų pamainos, kada jie dirba ir taip toliau. Artimieji faktoriai yra tai, kas siejasi tik su šeima ir tik su vaiku: šeimos ypatybės, šeimos struktūros ypatybės, ar yra šeimoje daugiau mažų vaikų, nes tai gali paveikti kito vaiko miegą, taip pat šeimos narių asmenybės.

Pavyzdžiui, mamos ar tėčio – ar jie turi psichologinių sunkumų, ar jie turi psichikos sutrikimų. Vėlgi, kaip jie jaučiasi būdami tėvais, kokius aklėjimo būdus ir metodus jie naudoja, kaip jie apskritai bendrauja su vaiku, kokia yra santykių kokybė. Labai daug tokių kintamųjų. Dar vienas iš tokių dalykų yra vaiko temperamentas. Tokios savybės kaip negatyvus emocionalumas ar emocinis reaktyvumas. Tai yra, kai vaikas sunkiau nusiramina, greičiau susierzina, truputį ilgiau išlieka sunerimęs. Dar svarbu, kaip tėvai nustato miego tvarką. Ar ji yra pastovi? Ar jos nėra?

Taip pat niekada negalima atmesti vaiko sveikatos būklės. Jeigu vaikas neturi jokių lėtinių ligų, jo miegas yra vienoks, jei atžala turi tokias ligas kaip bronchinę astmą, epilepsiją ar, tarkime, raidos sutrikimų (autizmą, įvairiapusių raidos sutrikimų), jo miegas jau kitoks, nes viskas yra labai susiję.

– Straipsnyje buvo informacijos, kad, vykdant tyrimą, klausinėjote mamų, kaip ir kur jų vaikai miega. Atsakymų variantai buvo: atskirame kambaryje, savo lovoje tėvų kambaryje, kartu bent su vienu iš tėvų, neturi nuolatinės miegojimo vietos. Tai kur miegoti yra geriausia ir kaip tai veikia vaiko miegą?

– Miegant su tėvais matyti, kad vaikai mažiau nubunda naktį. Galbūt todėl, kad jie jaučiasi saugesni ar ramesni. Tačiau mūsų kultūroje visgi įprasta, kad nuo tam tikro amžiaus vaikas turėtų miegoti vienas. Miegojimas vienam arba miegojimas brolių seserų kambaryje yra susijęs su vaiko savireguliucijos gebėjimais – kaip jis geba save nuraminti. Miegojimas atskirai iš tikrųjų leidžia vaikui formuoti teigiamas asociacijas su miegu, su jo lova. Tai gali užkirsti kelią tam tikriems miego sunkumams, kurie gali būti susiję su miegojimu su tėvais: jų miego ritmas ir visa kita.

Dar vienas variantas, kai yra keičiama miego vieta: vaikas miega tai pas mamą, tai savo kambaryje. Tai yra tas blogiausias variantas, ko neturėtų būti, nes vaikas nežino, kurioje vietoje miegoti saugiausia, o miegas labai siejasi su saugumu, ypač mažiems vaikams.

– Ar su metais vaikų miego sutrikimai blogėja? Jei jie sunkiai miegodavo trejų metų, tai ketverių miegos dar blogiau?

– Visaip gali būti. Profesorė Jusienė viename iš savo tyrimų, užbaigtų 2014 m., tyrinėjo tris vaikų miego raidos trajektorijas. Buvo tyrinėti tie vaikai, kurie miegojo tvarkingai, neturėjo miego sunkumų ir per visus tyrimo metus jie nepasireiškė. Kita miego sunkumų trajektorijos kreivė parodė, jog yra dalis vaikų, kurių miego sunkumai buvo linkę didėti. Dar viena grupė buvo tokia, kai vaikai turėjo miego sunkumų, bet jie tolygiai mažėjo. Ir profesorė pastebėjo tokį dalyką, kad tai buvo būtent tie vaikai, kurie pasižymėjo geresniais savireguliacijos gebėjimais.

Tad pasakyti vienareikšmiškai, ar miego sunkumai išliks, ar ne, yra labai sudėtinga, ir, ar jų neturint, jie atsiras, irgi negali nuspėti. Iš esmės, vienas dalykas, ką pastebi tyrinėtojai, kad ankstesni miego sutrikimai prognozuoja vėlesnius miego sutrikimus. Tai reiškia, kad jeigu vaikas jau anksčiau turėjo miego sutrikimų, tai labai tikėtina, kad jis jų turės daugiau ir būdamas vyresnis. Jei jie yra čia ir dabar, tai su jais tikrai reikia tvarkytis.

– Kaip miego sutrikimai veikia kasdienį vaiko gyvenimą?

– Labai įvairiai gali veikti. Pirmiausia gali paveikti per santykį su tėvais. Tarkime, vakare vaikas gali matyti, kad tėvai nepatenkinti, jog jam nepavyksta užmigti. Gali atsirasti prieštaravimai eiti miegoti. Tada svarbu, kaip tėvai tvarkosi. Vieni gali rasti dėmesio nukreipimo, žaidimo būdą ir be kažkokių didesnių žalų ir konfliktų susitarti, kad vaikas vis tik nueitų miegoti. Gali būti taip, kad tėvai, pavyzdžiui, migdo su ekranais. Tada tikėtina, kad vaikas vis dėlto gali išsiderinti, o tai prailgina natūralų užmigimo laiką.

Dar vienas iš variantų, kai tiesiog gali atsirasti konfliktai ir nesutarimai. Apskritai miegas yra reikalingas atstatyti visoms – tiek pažintinėms, tiek fizinėms organizmo funkcijoms. Pagal naujus duomenis moksliniuose tyrimuose miego kiekio trūkumas siejasi netgi su smegenų ląstelių mažėjimu. Jos yra linkusios nykti, kai gauna miego badą. Kalbant apie mažus vaikus, tai gali labai stipriai atsiliepti ir atsiliepia pažintiniams gebėjimams. Tarkime, gebėjimui susikaupti darželyje ar mokykloje. Tai galima sieti ir su mokymosi sunkumais, kasdieniu funkcionavimu. Jeigu vaikas neišsimiega nuolat, jis gali būti šiek tiek irzlesnis.

– Kaip gydyti miegos sutrikimus?

– Pirmiausia reiktų tyrinėti, ar tai yra miego sunkumas, ar sutrikimas. Sunkumus yra šiek tiek lengviau valdyti. Juos galima bandyti gydyti per miego tvarkos balansą. Turi atsirasti miego higiena – kai vaikas kiekvieną dieną reguliariai eina miegoti. Miega konkrečiai toje pačioje vietoje. Kitas, labai geras ir rekomenduojamas metodas tėvams – skirti laiko vaikui prieš miegą, penkioliką minučių tiesiog pasikalbėti. Galima ir knygutę skaityti, bet būtinai ir pasikalbėti: kaip vaikui sekėsi tą dieną, kaip jis išgyveno. Vaikai labai daug pasakoja. Tai vienas iš tų būdų, ką galima prirašyti tėvams.

O kalbant apie miego sutrikimus, kai jie atsiranda ir kai nelabai galima atsekti, ar tai miego tvarkos, higienos pažeidimai, yra vaikų neurologijos skyrius, kuriame yra guldomi vaikai pacientai. Miego laboratorijoje yra atliekama polisiamnografija t. y. miego architektūros, miego stadijų matavimai. Taip ieškoma, kur miegas trinka.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)