Remiantis statistika, nutukusių ir turinčių antsvorį žmonių Lietuvoje yra apie 60 proc. Gydytoja sako, kad tai parodo, jog tinkamo būdo ir metodo numesti svorį žmonės tikriausiai vis dar nesuranda.
Medžiagų apykaitą pagreitinti galime
„Tiesa, kad genetiškai mes paveldime turėti antsvorį arba priaugti svorį, taip pat galime turėti polinkį būti liekniems. Tačiau vien genų nekaltinčiau. Nutukimas, kaip liga, susideda iš daugelio veiksnių: genetikos, mitybos įpročių, socialinių veiksnių, kitų ligų. Beveik visi žmonės, išskyrus kokius 2 proc., gali numesti svorio ir gali būti liekni. Būdų yra įvairių, reikia tik kreiptis į specialistus, kurie gali padėti“, – sakė D. Vaitkevičiūtė.
Dabar dietologai dirba ne tik su savo svoriu nepatenkintais pacientais, bet ir su klinikiniais, labai sunkiais ligoniais, taip pat konsultuoja žmones, kurie serga lėtinėmis ligomis. Naujų būdų gydyti nutukimą atsiranda kone kasdien, o pradėti galima nuo mitybos terapijos. Gydytojas dietologas pritaiko ją pagal žmogaus poreikius. Vėliau, kai mitybos rekomendacijų nebeužtenka, yra pridedamas fizinis aktyvumas. Lietuvoje jau yra ir medikamentinis gydymas, jis taikomas tada, kai žmogus turi didelį nutukimą.
„Paskutinė išeitis yra nutukimo chirurgija, ji taikoma tada, kai kitos išeities nebematome, nes žmogus turi labai didelį nutukimą ir kitas ligas. Viskas vyksta palaipsniui. Būtų labai gerai, jei viskas prasidėtų šeimos gydytojo kabinete. Jis turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pacientas nėra nutukęs, bet serga nutukimu ir duotų siuntimą pas gydytoją dietologą“, – kalbėjo D. Vaitkevičiūtė.
Pasak jos, žmonėms nepasiseka ar bijoma kreiptis dėl visuomenės požiūrio. Dietologė pabrėžia, kad nutukimas yra liga, tokia pat, kaip ir kitos. Šios ligos gydymas turėtų būti paremtas ir palaikymu bei supratimu, kad žmogus serga.
„Senstant medžiagų apykaita lėtėja, tačiau kada tiksliai ji pradės lėtėti, labai sunku pasakyti, nes kiekvienam tai individualu. Jei kiekvieną dieną darau tą patį, ką ir visada, bet pradėjo augti svoris, gali būti, kad sulėtėjo medžiagų apykaita, tačiau gali būti ir liga“, – perspėjo gydytoja.
Tačiau būdų, kaip pagreitinti medžiagų apykaitą, yra. Vis dėlto tik sėdėdami ir valgydami jos tikrai nepagreitinsime, bet sportuodami, teisingai ir visavertiškai maitindamiesi – galime. Jūrinė žuvis, jogurtas, kefyras, kava, arbata, aštrūs prieskoniai, imbieras gerina metabolizmą. Tokią pat funkciją atlieka ir vanduo.
„Yra įrodyta, kad 2-3 puodeliai kavos per dieną turi sveikatinimo poveikį net ir nėščiosioms, greitina metabolizmą. Žinoma, geriant kavą reikia kompensuoti ją vandeniu. Kuo daugiau geriame kavos, tuo daugiau reikia išgerti ir vandens“, – pasakojo D. Vaitkevičiūtė.
Populiarus mitybos būdas tiks ne visiems
Viena iš naujausių valgymo madų – protarpinis badavimas. Tačiau dietologė pabrėžia, kad tai nėra dieta, tai – maitinimosi būdas.
„Toks būdas šiuo metu yra tikrai populiarus ir turi teigiamų efektų, – sakė gydytoja. Pagrindinis šio maitinimosi principas: 16 val badaujama, o valgoma kartą ar kelis kartus per kitas 8 valandas. – Tačiau susidariusi klaidinga nuomonė, kad per valgymo valandas galima valgyti ką nori. Taip nėra, tai vis tiek turi būti sveiki produktai, turi atitikti mūsų poreikius. Šis maitinimosi būdas netinka visiems, niekada nepatarčiau taip maitintis nėščiosioms ar žmonėms, kurie serga pirmo tipo cukriniu diabetu.“
Kiekvienas maitinimosi būdas turi būti pritaikytas kiekvienam žmogui individualiai, pagal jo darbą, pagal gyvenimo būdą, sako gydytoja rezidentė. Jei pagal tokį maitinimosi būdą žmogus valgys tik pirmoje dienos pusėje, bet turės popietinę pamainą, jam tai visiškai netiks. Jis jausis pavargęs, jam trūks energijos, greitai grįš prie įprastinio maitinimosi būdo.
„Jei kalbame apie įprastinį maitinimosi būdą, patariama 3 valandas iki miego nevalgyti ir tai yra tikra tiesa. PSO tyrimai parodo, kad pusryčiai teigiamai veikia sveikatą ir sumažina cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tai, ką pasirinksite valgyti, net nėra taip svarbu, svarbiausia, kad išvis papusryčiautumėte. Kiti tyrimai rodo, kad svarbiau tai, kiek žmogus išvis suvalgo per dieną“, – pasakojo D. Vaitkevičiūtė.
Jei žmogui tikrai nesinori valgyti pusryčių ir jis neturi kitų ligų, kai reikia valgyti labai reguliariai ir išlaikyti sotumo jausmą ar skrandžio rūgščių balansą, galima pusryčių ir nevalgyti. Pusryčiai yra mūsų varomoji energija, kai atsikeliame ir pasiruošiame visai dienai.
Todėl vertingiausia valgyti tuos produktus, kurie kuo ilgesnį laikotarpį išsiskiria į kraują ir suteikia kuo daugiau energijos.
„Aš visada rekomenduoju valgyti pilnagrūdžius, baltyminius produktus, galima įtraukti šiek tiek riebalų. Pavyzdžiui, į košę sviesto, kad kuo lėčiau išsiskirtų angliavandeniai. Dėl apsunkimo nepatartina valgyti visų riebių produktų, bet jie nepatartini ir visą dieną. Logiška, kad jei kaloringą saldumyną suvalgysime ryte, jo energija bus panaudota.
Jei tą patį padarysime vakare, energijos nebesunaudosime ir ji pasiliks kažkur mūsų kūne“, – apibendrino dietologė D. Vaitkevičiūtė.
Žiūrėkite visą DELFI laidą „Sveikatos receptas":
