Gerus mitybos įpročius turime ugdyti nuo mažens

„Lietuviai labiausiai kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jų pasekmės yra labai liūdnos – infarktai, insultai, aterosklerozė, cholesterolio koncentracijos padidėjimas ir panašiai. Tai jau daug metų Lietuvoje vyraujančios ligos“, – pasakojo prof. R. Stukas.

Taip pat lietuvius dažnai kankina peršalimo, onkologinės ligos, pasak profesoriaus, daugelio mūsų nervų sistemos yra įtemptos, jaučiame nuovargį. Širdies ir kraujagyslių ligos yra susijusios su netinkama gyvensena, netinkama mityba, per mažu fiziniu aktyvumu, rūkymu, alkoholiu, stresu.

„Kaip rodo tyrimai, mūsų sveikata 50 procentų priklauso nuo mūsų gyvensenos. Šita dalis yra mūsų pačių rankose. Vadinasi, 50 proc. savo sveikatos mes galime stiprinti arba silpninti. Pasak PSO, apie 80 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų galima būtų išvengti, jei žmogus maitintųsi sveikai, būtų fiziškai aktyvus, nepiknaudžiautų alkoholiu, nerūkytų. Reikia patiems susirūpinti, nes mes galime būti aktyvūs savo sveikatos puoselėtojai“, – kalbėjo R. Stukas.

VU profesoriaus teigimu, labai svarbu mokyti sveikos gyvensenos ir ugdyti sveikus įpročius nuo vaikystės. Vaikai darželiuose, vėliau mokyklose ir universitetuose, turėtų išsiugdyti mitybos principus ir vėliau juos taikytų. Tai būtų labai didelė prevencija, kad ateityje šios ligos neišsivystytų.

„Dabar yra pilna įvairių programų, kurios gali mums padėti išlikti fiziškai aktyviems ir judėti. Tiesiami dviračių takai, įrengiamos žaliosios zonos. Kuo daugiau judėsime, tuo mūsų vidinė darna bus geresnė, tuo atsparesni tapsime stresui ir lengviau su juo susidorosime. Jei žmogus valgys daug daržovių, vaisių, gaus antioksidacinių medžiagų, cholesterolio koncentracija bus mažesnė“, – sakė profesorius.

Tai, kad mes per mažai suvartojame skaidulinių medžiagų, pasak R. Stuko, rodo tyrimai. Taigi, mums reikia grūdinių produktų, reikia įvairių kruopų košių, rupių miltų duonos kepinių.

„Vaisių vartojimas Lietuvoje yra šiek tiek padidėjęs, o daržovių, deja, mažėja. Ankstyvą pavasarį bus lapinių daržovių. Bet kol jų nėra, turime ir ropių, burokų, raugintų kopūstų. Nereikia egzotikos. Ropė, pavyzdžiui, buvo tradicinis lietuvių maistas, kol nebuvo bulvių. Atsigręžkime į praeitį ir pamatysime, kad viskas tada buvo gerai. Galėtume pasistengti ir savo mityboje grįžti“, – patarė VU dėstytojas.

Daržovės

Nepakeitus gyvensenos, vaistai irgi nepadės

„Ligos mus užklumpa dėl daug priežasčių. Viena iš jų – paveldimumas. Tokiu atveju nelabai gali padėti nei gydytojai, nei prevencija. Kitos ligos yra įgyjamos dėl gyvensenos, dėl įvairių neteisingų mūsų įpročių. Pirmiausia nukenčia mūsų nervų sistema, vystosi nerimas, depresija. Lietuviai yra patys pirmieji iš Europos Sąjungos šalių pagal širdies ir kraujagyslių ligų sergamumą ir patys paskutiniai dėl šių ligų prevencijos“, – sakė gydytoja Daiva Makaravičienė.

Pasak jos, labai svarbu stebėti, kiek yra miegama – miegas turėtų trukti bent 7 valandas. Reikia laikytis mitybos režimo, valgyti mažiau gyvulinių riebalų, sutvarkyti savo darbo ir poilsio valandas, kurias dažniausiai pamirštame.

„Didelė problema šiais laikais yra antsvoris, daug žmonių jį turi. Jis jokių simptomų neparodo, bet yra didelė blogybė, vystosi metabolinis sindromas, tada diabetas“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak D. Makaravičienės, Lietuvoje žmonės labai bijo vartoti vaistus, kurie mažina cholesterolio kiekį – statinus.

Daiva Makaravičienė

„Jie prisiskaitę straipsnių, kad šie vaistai labai kenkia organizmui, tačiau nesupranta, kad jie mažina pačią didžiausią blogybę mūsų kūnui. Šitą baimę tikrai reikėtų panaikinti. Daugiausia bijoma, kad jie pakenks kepenims, bet galiu pasakyti iš savo praktikos, kad turėjau labai mažai pacientų, kurie turėjo padidintą kepenų fermentų kiekį“, – patarė D. Makaravičienė.

Tačiau šie vaistai nepakeistus gyvenimo būdo nepadės. Norint padėti savo organizmui, turime keisti miego, mitybos, darbo režimą.

„Tik tada galime vartoti cholesterolį mažinančius vaistus, kurie, numetus svorį ir susitvarkius režimą, tikrai veikia. Tiesiog nevartojami vaistai niekada neveikia, o pacientai juos vartoti bijo, todėl ir sako, kad jie neveikia. Kas juos vartoja ir pakeičia gyvenseną, puikiai susitvarko su cholesteroliu ir neturi jokių problemų“, – sveiko gyvenimo būdo naudą pabrėžė gydytoja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)