Nemažai iki tol atliktų mokslinių tyrimų yra parodę, kad dažnas kepto maisto vartojimas veda prie nepageidaujamų pasekmių sveikatai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad keptas maistas veikia širdies ir kraujagyslių sistemos ir didina antrojo tipo diabeto riziką.

Naujausiame Jungtinėse Valstijose, Ajovos universitete ir Ajovos mieste atliktame tyrime nustatyta, kad gausus kepto maisto vartojimas vyresnėms nei 50 metų moterims gali padidinti mirties dėl įvairių priežasčių riziką. Mokslininkai taip pat išanalizavo, koks būtent keptas maistas labiausiai kenkia sveikatai.

Minėta mokslininkų komanda išanalizavo 106 966 moterų, kurioms 50–79 metai, duomenis. Šios moterys dalyvavo Moterų sveikatos iniciatyvos (WHI) tyrime, vykdytame 1993–1998 metais. Vėliau mokslininkai gavo prieigą prie papildomų duomenų iki 2017 metų vasario.

Tyrimo metu mirė 31 588 jo dalyvių. Iš jų 9320 moterų mirė nuo širdies ligų, 8358 moterys – nuo vėžio, o 13 880 – nuo kitų ligų.

Mirties rizika nuo visų priežasčių – 8 proc. didesnė

WHI tyrimo metu dalyvės užpildė anketą apie savo mitybos įpročius. Taip pat buvo konkrečiai nurodyta, kiek ir kokio kepto maisto jos vartojo. Šie duomenys buvo suskirstyti į tris kategorijas.

1. Kepta vištiena.

2. Kepta žuvis, sumuštinis su žuvimi, kepti vėžiagyviai, tokie kaip krevetės ar austrės.

3. Kitas keptas maistas, pvz. skrudintos bulvytės, kukurūziniai traškučiai (tortilijos) ar meksikietiški takai.

Mokslininkų komandos atlikta analizė patvirtino, kad egzistuoja ryšys tarp reguliaraus kepto maisto vartojimo ir didesnės mirties nuo bet kokios priežasties rizikos. Šis ryšys buvo itin stiprus kalbant apie mirtį nuo širdies problemų.

Atsižvelgę į įtaką rezultatams galėjusius turėti veiksnius, tokius kaip gyvensena, mitybos kokybė, pajamos ir išsilavinimas, tyrėjai nustatė, kad tyrimo dalyvėms, kurios teigė per dieną valgiusios mažiausiai vieną kepto maisto porciją, grėsė 8 proc. didesnė mirties rizika, lyginant su tomis moterimis, kurios nevalgė kepto maisto.

Tuomet mokslininkai išanalizavo konkretaus kepto maisto poveikį ir nustatė, kad mažiausiai vienos keptos vištienos porcijos suvartojimas per dieną mirties riziką nuo bet kurios priežasties padidino 13 proc., o mirties nuo širdies problemų rizika buvo 12 proc. didesnė, lyginant su moterimis, kurios visai nevalgė kepto maisto.

Mažiausiai viena keptos žuvies ar vėžiagyvių porcija per dieną mirties riziką nuo bet kurios priežasties padidino 7 proc., o mirties nuo širdies problemų rizika padidėdavo 13 proc.

Tačiau mokslininkai nenustatė ryšio tarp keto maisto vartojimo ir mirties nuo vėžio rizikos.

Verta paminėti, kad mokslininkai nustatė, kad daugiau kepto maisto vartoti buvo linkusios 50–65 metų moterys, kurios buvo baltaodės, mažiau išsilavinusios, gavo mažiau pajamų ir apskritai prasčiau maitinosi. Daugelis tokių moterų rūkė.

„Kepto maisto, ypač keptos vištienos ir keptos žuvies/vėžiagyvių suvartojimo sumažinimas klinikiniu požiūriu turi didelį poveikį“, – konstatuoja mokslininkai. Tačiau jie pabrėžia, kad jų rezultatai negali būt taikomi skirtingoms populiacijoms, nes jų tyrimas buvo apžvalginis ir koncentravosi į amerikietes.

Mokslininkai taip pat pripažino, kad jie atsižvelgė į daugelį potencialiai tyrimo rezultatams galėjusių įtakos turėti veiksnių, tačiau išlieka tikimybė, kad visgi liko „neidentifikuotų veiksnių“, kurie galėjo turėti įtakos jų analizei.

Visgi jie pripažįsta, kad šis tyrimas „nustatė rizikos veiksnį, susijusį su mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kuris paprastai gali būti pakoreguotas pakeitus gyvenseną“.