Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus 60 tūkstančių žmonių diagnozuojama Parkinsono liga. Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas bei nerangumas – pagrindiniai šios ligos simptomai. Tai progresuojanti neurogeneracinė liga, kuriai kol kas nėra jokio gydymo. Šiuolaikiniai gydymo būdai padeda viso labo valdyti simptomus.
Mokslininkai vis dar nesupranta, kodėl vieniems žmonėms Parkinsono liga išsivysto, o kitiems ne. Vis dėlto, jie jau išsiaiškino tam tikrus šios ligos atveju vykstančius neurologinius pakitimus.
Vienas svarbiausių pakitimų – nenormalių baltymų sankaupos smegenyse. Žinoma, kad tai sukelia ląstelių mirtį, kas galiausiai sukelia Parkinsono ligos simptomus. Minėtas baltymas, vadinamas alfa-sinukleinu, kaupiasi ir prisijungia prie kitų junginių – taip susiformuoja vadinamieji Lewi kūneliai.
Alfa-sinukleinas gali pereiti nuo vieno neurono kitam, dėl ko pažeidžiamos įvairios smegenų zonos.
Parkinsono liga ir kava
Ilgus metus vykdyti tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad nuo Parkinsono ligos galėtų apsaugoti kava. Nors panašu, kad tame dalyvauja kofeinas, kovoje su minėta liga gali dalyvauti ir kitos molekulės. Keli tyrimai parodė, kad su neurodegeneracija kovoti gali ir kava be kofeino.
Kavoje yra šimtai junginių, kurie galimai sąveikauja su organizme vykstančiomis cheminėmis reakcijomis. Ieškodami kavos junginių, kurie galėtų sulėtinti Parkinsono ligos progresavimą, mokslininkai neseniai sutelkė dėmesį į junginį, pavadintą eicosanoyl-5-hydroxytryptamide (EHT). Tai serotonino riebalų rūgšties darinys, aptinkamas vaškiniame kavos pupelių apdangale. Su kofeinu tai nėra susiję, tačiau ankstesni tyrimai parodė, kad šis darinys tyri neuroprotekcinių ir priešuždegiminių savybių.
Mokslininkai iš Rutgers Robert Wood Johnson medicinos mokyklos neseniai savo tyrimų rezultatus paskelbė žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Jungtinės molekulių pajėgos
Visų pirma, mokslininkai norėjo suprasti, ar kofeinas ir EHT galėtų kartu kovoti su Parkinsono liga. Siekdami tai nustatyti, jie davė kofeino arba EHT dozes pelėms. Vienos gavo po vieną šių junginių, kitos – abu. Paskui buvo vertinama kiekvieno derinio galimybė sumažinti alfa-sinukleido sankaupų, siejamų su Parkinsono liga, formavimąsi.
Mokslininkai nustatė, kad nei vienas šių junginių, duodamų pavieniui, jokio poveikio neturėjo. Tačiau toms pelėms, kurios gavo ir EHT, ir kofeiną, baltymo kaupimasis žymiai sumažėjo. Taip pat mokslininkai nustatė, kad abu junginius gavusios pelės geriau pasirodė elgesio testuose.
Kadangi kol kas nėra jokio gydymo, kuris galėtų sulėtinti Parkinsolo ligos progresavimą, šios mokslininkų pateiktos išvados suteikia naujų galimybių vaistų kūrėjams.
Būtina vykdyti tolimesnį darbą
Tai tik pati darbo pradžia, tad mokslininkai nori tęsti tai, ką pradėjo. Visų pirma, jie ketina ištirti, kokio minėtų cheminių medžiagų kiekio reikia, kad pasireikštų jų teikiama nauda.
Tyrimui vadovavusi M. Maral Mouradian aiškina: „EHT yra junginys, aptinkamas įvairiose kavos rūšyse, tačiau jo kiekis skiriasi. Labai svarbu nustatyti atitinkamą kiekį ir proporciją, kad žmonės negautų daugiau kofeino, nei reikia, nes tai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai“.
Tyrimo autoriai taip pat supranta, kad aktyvių junginių paieška pareikalaus nemažai laiko. Kadangi kava yra labai sudėtingas kokteilis, mokslininkų įsitikinimu, „neatmetama galimybė, kad svarbus vaidmuo tenka ir kitiems kavos komponentams“.
Tyrimo autoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad kiekvieno kavos puodelio tikslus gamybos būdas gali labai skirtis. Tai gali priklausyti nuo to, kur kavos pupelės užaugo, kaip jos buvo surinktos ir skrudintos, galiausiai, kokiu būdų buvo išvirta kava.
Taigi, norint atskleisti visą kavos teikiamos naudos spektrą, dar reikės atlikti išties nemažai tyrimų.
