Prieš sėsdami prie stalo numalšinkite stresą
Kad ilguoju šventiniu laikotarpiu galėtume džiaugtis puikia sveikata, gerai turi veikti visi organai. Kaip žinia, visi tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Sutrikusi kurio nors vieno funkcija įtakos turi visam organizmui. Gydytojai teigia, kad hormonų sistema yra viena svarbiausių, nes jos sutrikimai lemia daugelį ligų.
Šeimos gydytoja Yuliya Asovskaja sako, kad tarpšventiniu laikotarpiu net didesnės spūstys keliuose neigiamai veikia mūsų nervų sistemą, taip pat hormonų pusiausvyrą. „Nerimą patiriame stengdamiesi kuo ypatingiau sutikti svečius, kai ne viskas vyksta taip, kaip iš anksto suplanavome. Net pernelyg džiugios emocijos gali turėti įtakos mūsų bendrai savijautai“, – sako gydytoja.
Nervų sistemos veikla turi įtakos hormonų pusiausvyrai, virškinimui. Kaip jis veiks, priklauso nuo to, kokios emocinės būsenos sėsime prie stalo. Jei jausime įtampą, negalėsime suvaldyti streso valgydami, mūsų virškinimo sistema nepajėgs taip gerai virškinti maisto. „Jeigu pradėsime valgyti sunerimę, nedaug naudos iš maisto turėsime“, – įspėja Y. Asovskaja. Ką daryti? Nusiraminti padės gilus kvėpavimas.
„Tiesiai atsisėskite ir tolygiai ramiai kvėpuokite. Iškvėpimo trukmė turi būti lygi įkvėpimui. Kaskart iškvėpdami orą padarykite nedidelę pauzelę (suskaičiuokite iki 4). Taip pakvėpavus aktyvuojama mūsų parasimpatinė nervų sistema, kuri atsakinga už virškinimą. Pratimą nesunkiai gali atlikti kiekvienas. Patarimas pravers ir Naujųjų metų šventei ar net kitiems metams.
Valgant medikė pataria maistą gerai sukramtyti. „Mūsų virškinimas prasideda jau burnoje“, – teigia Yuliya Asovskaja. Geriau virškinti maistą padeda ir kartūs produktai, kmynų arbata.
Kodėl persivalgome
Biomedicinos mokslų daktarė, docentė, gydytoja gastroenterolė Goda Denapienė sako, kad didžiausia klaida, kurią darome tarpšventiniu laikotarpiu – patys susikuriame virtinę rūpesčių ir problemų. „Šventės juk turėtų būti susijusios su gera savijauta bei poilsiu.
Persivalgymas, besaikis svaiginimasis alkoholiu, miego stygius, toli gražu, nėra poilsis, bet labiau prievarta mūsų kūnui“, – sako biomedicinos mokslų daktarė.
Ilgalaikis persivalgymas, pasak G. Denapienės, veda į nutukimą, kurį lydi daugybė ligų. „Su nutukimu siejama virš 100 skirtingų susirgimų. Dažniausi: II tipo diabetas, padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos, onkologiniai susirgimai. Dažnai persivalgant sparčiau vyksta senėjimo procesas, išlenda genetinės ligos“, – sako gydytoja gastroenterologė.
Kodėl žmonės persivalgo? G. Denapienė teigia, kad viena iš priežasčių gali būti padidėjęs jautrumas dopaminui, kuris atsakingas už pasitenkinimo būseną. Šis hormonas gaminamas antinksčiuose ir dažniausia vadinamas laimės hormonu. „Kuo žmogus dažniau persivalgo, tuo labiau jam gresia nutukimas. O kai pradeda varginti ši problema, dar labiau sutrinka hormonų balansas“, – aiškina biomedicinos mokslų daktarė. Ji sako, kad alkį ir apetitą kontroliuoja hormonas leptinas. Tačiau nutukę žmonės nebėra jautrūs leptino signalams, todėl valgydami ir nejaučia saiko.
„Skrandžio sulčių išsiskyrimą, apetitą žadina alkio hormonas grelinas. Jis išsiskiria tada, kai plonosios žarnos yra tuščios arba kai mus veikia stresas. Jausdamas įtampą organizmas turi užsitikrinti, kad gaus energijos. Todėl jei jaučiate, kad labai norite valgyti, sukluskite – galbūt šis noras kilo dėl patiriamo streso“, – verčia susimąstyti gastroenterologė.
Tikrieji malonumai nesusiję su kūno alinimu
Biomedicinos mokslų daktarė Goda Denapienė pabrėžia, kad mūsų sveikatai ypač neigiamą žalą daro mūsų kūno cirkadinių ritmų nepaisymas.
„Geriausiai jaučiamės gyvendami gamtos ritmu. O kai naktį valgome, paryčiui einame miegoti, visa tai po kelių švenčių dienų atsispindi ir veide bei daro neigiamą įtaką bendrai savijautai“, – sako docentė. Todėl svarstant, ar dėtis į lėkštę dar vieną gabalėlį torto arba ar eiti miegoti jaučiant didžiulį nuovargį, sprendimą geriausia priimti savo sveikatos naudai.
„Tikrieji malonumai slypi ne veiksmuose, susijusiuose su kūno alinimu. Palaimą tikrai pajusite bei nepakenksite sveikatai rinkdamiesi labai skanaus maisto saikingą kiekį. Patarčiau mėgautis kiekvienu kąsniu, į valgymo procesą susikoncentruoti visu šimtu procentų. Tada suvalgysime mažiau ir patirsime daugiau teigiamų emocijų“, – sąmoningesniais per šventes ragina būti gydytoja gastroenterologė Goda Denapienė.
Jei laukia pokylis, kuriame bus švediškas stalas, medikė pataria iškart į lėkštę įsidėti visų patiekalų, kuriuos ketiname suvalgyti.
Tada matysime, ar ne per didelis krūvis laukia mūsų virškinimo organų. O jei norisi pakartoti, luktelkite 10 minučių ir gurkštelkite šiek tiek vandens. Didelė tikimybė kad daugiau valgyti nebesinorės.
Svarbus miego režimas
Yuliya Asovskaja taip pat pastebi, kad ilguoju šventiniu laikotarpiu ypač sutrinka įprastas paros režimas, tačiau miego cikliškumas turi įtakos mūsų hormonų pusiausvyrai.
„Gyvendami šiame pasaulyje esame priklausomi nuo Visatos dėsnių, nuo Saulės, Mėnulio ciklų. Turime susitaikyti, kad esame gamtos dalis“, – sako medikė. Ji teigia, kad mūsų antinksčiai išskiria hormoną kortizolį. Tai būdravimo hormonas, pradedantis skirtis ryte. Vakare jo koncentracija mažėja. Šis hormonas visą dieną padeda palaikyti mūsų budrumą. Kas vyksta, jeigu laiku nenueiname miegoti? Vargsta mūsų antinksčiai. Tada jaučiamės pavargę, be jėgų, lengvai kabinasi peršalimai, gali pasireikšti alergijos. Todėl per šventes, kai tik įmanoma, paros cikliškumo reikėtų laikytis.
„Kai mes neišsimiegame, susidaro miego deficitas, kurį reikia atstatyti. Jeigu buvo sunkesnė savaitė, savaitgalį galima ir ilgiau pamiegoti, tačiau nueiti miegoti visgi reikėtų kiek įmanoma anksčiau. Tada organizmas natūraliai greičiau atsistatys“, – pataria medikė.
Ar naudinga dieną pamiegoti, jei žinome, kad laukia, pavyzdžiui, Naujųjų metų šventimas? Y. Asovskaja sako, kad jei norisi, galima tai daryti – tada vakare jausimės mažiau mieguisti. Visgi jei nemiegosime visą parą, po to vis tiek jausimės pervargę. „Bet kokie kraštutinumai nėra gerai“, –sako šeimos gydytoja. Visgi ji teigia, kad per šventes pernelyg griežti sau taip pat neturėtume būti, nes tada stigs teigiamų emocijų, o šventės juk susijusios su atsipalaidavimu, gera nuotaika. Svarbiausia – kad viską darytume su malonumu.
Kaip atsigauti po švenčių
Jei taip nutiko, kad per šventes stipriai išsiderino mūsų įprastas gyvenimo ritmas, Yuliya Asovskaja pataria prie įprasto režimo sugrįžti palaipsniui. „Net jei jaučiamės labai pavargę, nereikėtų piktnaudžiauti kava, ypač antroje dienos pusėje. Jei po šventinių dienų sunku užmigti anksčiau, vis tiek nepatarčiau sėdėti iki išnaktų“, – teigia medikė.
Žinodami, kad mūsų kūnas patyrė daugiau streso šventiniu laikotarpiu, reikėtų nesusikurti jo dar daugiau, pavyzdžiui, neapsikrauti daugybe darbų, kuriuos būtų sunku padaryti, nepulti aktyviai sportuoti, nes nualintam organizmui tai bus per didelis krūvis. „Kūnui palaipsniui turime leisti grįžti į normalią būseną. Jei per šventes daug valgėte, galite padaryti iškrovos dieną gerdami skysčius arba valgyti lengvesnį maistą. Mitybą praturtinkite natūraliais fermentais – valgykite ananasų. Ir, svarbiausia, – kiek galite, venkite įtampos“, – kaip atsigauti po švenčių pataria specialistė.
