Užjūrio kaštainiai yra kelių rūšių, mūsų šalį pasiekia Europoje augančio augalo vaisiai.
Kaštainiai buvo auginami jau Antikos laikų Europoje, o lotyniškas augalo pavadinimas Castanea aidu atkartojamas įvairių šalių kalbose: kaštainis lietuviškai, châtaigne prancūziškai, kastanje olandiškai.
Kaštainio augalo vaisiai (riešutai) skiriasi nuo kitų riešutų tuo, kad yra negausūs riebalų, tačiau juose yra daug angliavandenių, krakmolo ir B grupės vitaminų.
Nors paprastai kepami ant žarijų, kaštainiai puikiai gaminami ir orkaitėse. Riebaluose tirpūs B grupės vitaminai, esantys kaštainiuose, skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, skaido angliavandenius, baltymus ir riebalus, suteikdami energijos ir jėgų. Jie taip pat didina smegenų funkcionalumą, jos dirba aktyviau, gerėja atmintis. Kaštainiuose esantis gausus B vitaminų mišinys stiprina smegenis.
Didelis kalio kiekis kaštainiuose taip pat svarbus geresnei nervų sistemos kraujotakai palaikyti. Kaštainiuose esančios maistinės skaidulos mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Tai ypač svarbu gerai sveikatai ir savijautai.
Magnis, kurio taip pat galima aptikti kaštainiuose, mažina širdies ligų riziką, didina energijos atsargas organizme, suteikdamas darbams reikalingos ištvermės.
