Receptiniai antibiotikai, tokie kaip penicilinas, nuo penktojo praėjusio amžiaus dešimtmečio padėjo žmonėms gydyti iki tol mirtinomis lakytas ligas ir būkles. Įdomu tai, kad žmonės gydymui taip pat naudoja ir natūralių antibiotikų.

Kaip rodo Didžiosios Britanijos sveikatos priežiūros sistemos (NHS) duomenys, kas dešimtas žmogus, vartodamas receptinių antibiotikų, jaučia šalutinių poveikių, veikiančių virškinimo sistemą. O kas penkioliktas žmogus tokiems vaistams yra alergiškas.

Šiame straipsnyje aptarsime septynis geriausius natūralius antibiotikus. Taip pat pakalbėsime apie tai, kokių preparatų vengti ir kada kreiptis į gydytoją.

Septyni geriausi natūralus antibiotikai

Mokslininkai dėl tokių antibiotikų galutinės nuomonės neturi. Nors žmonės tokias priemones naudoja jau ne vieną šimtą metų, dauguma tokių natūralių produktų iki šiol nėra išsamiai moksliškai ištirti.

Svarbu tai, kad kurie produktų tyrimai duoda daug žadančių rezultatų. Keli tyrimai dar vyksta. Pasaulyje daugėjant vaistams atsparių bakterijų, mokslininkai vėl kreipia akis į gamtą, kad sukurtų naujų vaistų.

1. Česnakas
Česnakas visame pasaulyje žinomas dėl savo prevencinių ir gydomųjų savybių. Moksliniai tyrimai rodo, kad česnakas gali būti efektyvi priemonė kovoje su daugeliu bakterijų formų, įskaitant Salmonella ir Escherichia coli (E. coli). Net svarstyta panaudoti česnaką kovoje su vaistams atsparia tuberkulioze.

2. Medus
Nuo Aristotelio laikų medus buvo naudojamas kaip tepalas, padedantis gyti žaizdoms ir užkirsti kelią infekcijai. Šiuolaikiniai medikai teigia, kad medus padeda gydant chroniškas žaizdas, nudegimus, opas, pragulas ir naudingas po odos persodinimo. Pavyzdžiui, 2016 metas atliktas tyrimas parodė, kad tvarsčiai su medumi padeda sparčiau gyti žaizdoms.

Medus
Foto: Shutterstock

Antibakterinis medaus poveikis paprastai yra siejamas su jo sudėtyje esančiu vandenilio peroksidu. Tačiau, pavyzdžiui, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje populiaraus šluotinio sėklučio (Manuka) medaus sudėtyje vandenilio peroksido yra nedaug, tačiau jis taip pat efektyviai kovoja su bakterijomis.

2011 metais atliktas tyrimas parodė, kad geriausiai žinomos rūšies medus padeda kovoti su maždaug 60 tipų bakterijų. Manoma, kad medus sėkmingai padeda kovoti ir su meticilinui atspariu auksiniu stafilokoku.

Be antibakterinių savybių, medus taip pat padeda žaizdoms gyti, nes sukuria drėgną apsauginį sluoksnį.

3. Imbieras
Mokslininkų bendruomenė taip pat pripažįsta, kad imbieras yra vienas iš natūralių antibiotikų. Keli moksliniai tyrimai, įskaitant ir atliktą pernai, parodė, kad imbieras geba kovoti su daugeliu bakterijų.

Mokslininkai taip pat tyrinėja imbiero poveikį kovojant su jūros liga, paprastu pykinimu bei gebėjimą mažinti cukraus kiekį kraujyje.

Imbieras
Foto: Shutterstock

4. Ežiuolė
Tradicinėje medicinoje visame pasaulyje ežiuolė jau ne vieną šimtą metų yra naudojama gydyti infekcijas ir žaizdas. Mokslininkai tik dabar ima suprasti, kodėl. Biomedicinos ir biotechnologijų žurnale paskelbto vieno mokslinio tyrimo išvadose teigiama, kad ežiuolės ekstraktas gali naikinti daug skirtingų bakterijų, įskaitant ir streptokokines bakterijas, sukeliančias gerklės infekciją, toksinio šoko sindromą ir net audinius ėdantį nekrozuojantį fascitą.

Ežiuolė taip pat padeda kovoti su uždegimu, siejamu su bakterine infekcija.

Ežiuolė
Foto: Lino Bružo nuotr.

5. Kanadinė auksašaknė
Kanadinė auksašaknė paprastai vartojama arbatos pavidalu arba kapsulėmis esant kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos problemoms. Tačiau šis augalas taip pat gali padėti esant bakterijų sukeltam viduriavimui ir šlapimų takų infekcijai.

Be to, neseniai atliktas tyrimas patvirtino, kad kanadinė auksašaknė yra efektyvi ir gydant odos infekcijas. Laboratorijoje atliktas eksperimentas parodė, kad kanadinės auksašaknės ekstraktas padėjo užkirsti kelią meticilinui atspariam auksiniam stafilokokui pažeisti audinius.

Svarbu pabrėžti, kad receptinių vaistų vartojantis asmuo turėtų pasitarsi su gydytoju prieš vartodamas kanadinės auksašaknės, nes šis augalas sąveikauja su kitais vaistais.

Kanadinės auksašaknės sudėtyje yra berberino – svarbios natūralių antibiotikų sudedamosios dalies. Šis alkaloidas yra nesaugus vartoti kūdikiams ir nėščioms bei krūtimi maitinančioms moterims.

6. Gvazdikėliai
Gvazdikėliai yra tradiciškai naudojami odontologinių procedūrų metu. Moksliniai tyrimai rodo, kad vandeninis gvazdikėlių ekstraktas gali būti efektyvus kovojant su daugeliu bakterijų, įskaitant ir E. coli.

7. Raudonėlis
Kai kas mano, kad raudonėlis stiprina imuninę sistemą ir veikia kaip antioksidantas. Jis taip pat galimai turi priešuždegiminių savybių. Nors mokslininkai dar turi patvirtinti šiuos teiginius, keli moksliniai tyrimai rodo, kad raudonėlis yra vienas efektyviausių natūralių antibiotikų, ypač jeigu iš jo gaminamas aliejus.

Balkone auginami prieskoniai ir daržovės
Foto: DELFI / Kristina Pocytė

Su natūralių antibiotikų vartojimu susijusi rizika

Vien dėl to, kad kažkas yra natūralus, tai dar nereiškia, kad tas dalykas yra saugus. Veikliųjų medžiagų kiekis ir koncentracija maisto papilduose skiriasi. Todėl svarbu atidžiai perskaityti etiketę. Be to, žmonės turėtų visuomet perspėti savo šeimos gydytoją, jeigu ketina vartoti kažkokių papildų.

Nors termiškai apdorotas česnakas yra saugus vartoti, moksliniai tyrimai rodo, kad koncentruotas česnakas gali padidinti kraujavimo riziką, o tai yra pavojinga asmenims, kurie ruošiasi operacijai arba vartoja kraują skystinančius vaistus.

Česnako koncentratai taip pat silpnina ŽIV vaistų poveikį.

Kai kurių produktų reikėtų vengti, įskaitant ir koloidinį sidabrą. Šio preparato sudėtyje yra mikroskopinių sidabro dalelių vandens tirpale.

Koloidinis sidabras esą yra rekomenduojamas,kaip priemonė nuo daugelio ligų, įskaitant buboninį marą ir ŽIV. Tačiau Jungtinių Valstijų nacionalinis netradicinės ir integracinės sveikatos centras pabrėžia, kad šis preparatas yra pavojingas. Be to, nėra jokių patikimų mokslinių tyrimų jo efektyvumui patvirtinti.

Koloidinis sidabras gali mažinti antibiotikų ar skydliaukės disfunkcijai skirtų kitų vaistų poveikį. Be to, sidabras gali kauptis organizme ir dėl to gali pakisti odos spalva: išsivystysi liga argirozė. Kai kuriais atvejis žmogaus oda tampa pilkšvai melsva visam gyvenimui.

Kada vartoti receptinius antibiotikus

Pasaulyje daugėjant vaistams atsparių ligų, dauguma gydytojų skiria antibiotikų tik tuomet, kai jie yra tikrai reikalingi ir bus efektyviausi. Taip daroma siekiant užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui, neleisti kokiai nors sveikatos būklei pasunkėti ar tapti mirtinai pavojinga, paspartinti gijimą po ligos ar traumos bei užkirsti kelią komplikacijoms.

Jeigu gydytojas skiria antibiotikų, labai svarbu suvartoti tinkamą jų dozę ir vaistus vartoti tinkamą laiką. Tai yra itin svarbu kalbant apie asmenis, kurie ruošiami operacijai, kuriems atliekama chemoterapija, ŽIV infekuotiesiems, vartojantiems insuliną diabetui gydyti, turintiems širdies veiklos problemų, patyrusiems rimtų žaizdų, vyresniems nei 75 metų ir jaunesniems nei trejų metų amžiaus asmenims.

Jeigu žmogus yra alergiškas antibiotikams arba jam pasireiškia rimtas šalutinis poveikis, reikėtų su gydytoju aptarti galimas alternatyvas.