Į šiuos ir kitus klausimus apie tuštinimąsi atsako prof. habil. dr. Julius Kalibatas.
– Kokie normalaus tuštinimosi požymiai ir ką daryti, jei ši funkcija sutrikusi?
– Normalu, jei žmogus tuštinasi nuo 2 kartų per dieną iki 1 karto per dvi dienas. Tačiau išmatos turi būti suformuotos ir minkštos konsistencijos.
Suprantama, jei tuštinamasi 1 kartą per savaitę – tai jau didžiulė problema.
Jei tuštinsimės kasdien ar net kelis kartus per dieną, bet išmatos bus labai kietos, jų kiekis labai mažas, po tuštinimosi nepalengvėja, tai rodo jog didžiausia dalis išmatų pastoviai užsilaiko žarnyne. Toks tuštinimasis gali būti lydimas ne tik skausmų, bet ir išangės įplyšimų.
Savaime suprantama, kad bet koks ilgesnis išmatų užsilaikymas žarnyne skatina rūgimo ir puvimo bakterijų veiklą, organizmas intoksikuojamas rūgimo ir puvimo produktais.
Vadinasi, reikia radikaliai keisti mūsų civilizacijos sugadintą gyvenimo būdą (daugiau fizinio aktyvumo), kardinaliai koreguoti mitybą – gausus skaidulų maistas, rūpi ruginė duona, džiovintos slyvos, skysčių iki 2 litrų per parą.
Vaistinėje galite paprašyti senos lapų miltelių, bisakodilio, regulakso ar panašių preparatų. Bandykite suformuoti naujus tuštinimosi stereotipus. Turint omenyje, kad storosios žarnos aktyvumas didžiausias iš ryto, būtina tuo pačiu laiku kasdien tuštintis, masažuojant pilvą.
– Kada dėl tuštinimosi problemų kreiptis į medikus?
– Būtina kuo greičiau kreiptis pas šeimos gydytoją, jei viduriuoti pradedama naktį, jei jaučiamas pastovus pilvo skausmas, kuris nesumažėja po pasituštinimo ar dujų išėjimo, atsirado nepaaiškinamas vėmimas, atsirado kraujavimas iš tiesiosios žarnos, pradėjo savaime kristi svoris, atsirado anemijos požymiai (silpnumas, pablyškimas, galvos svaigimai, padažnėjo pulsas).
– Šių laikų net ir jaunų žmonių rykštė – dirgliosios žarnos sindromas. Kas tai yra?
– Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – tai funkcinis žarnyno veiklos sutrikimas. Dėl padidėjusio gleivinės nervinių galūnėlių jautrumo mūsų žarnynas neproporcingai reaguoja į įvairius dirgiklius, į kuriuos sveikų asmenų organizme nebūtų jokios reakcijos.
Beje, DŽS atveju tiriant nerandama jokių morfologinių žarnyno gleivinės pakitimų, kaip ir kol kas dar lieka neaiški šio susirgimo priežastis. Susirgimas gali tęstis kelias dienas, savaites , mėnesius, pranykti, po to vėl kartotis ir t. t.
Pagrindiniai simptomai: pilvo putimai ir skausmai, viduriavimas arba vidurių užkietėjimai (būna rečiau), gleivės išmatose. Dažnai po viduriavimo jaučiamas nepilno žarnyno išsituštinimo pojūtis.
Kadangi reflektoriškai žarnynas susijęs su šlapimo pūsle, kai kurie asmenys atžymi, kad yra jausmas, jog ir šlapimo pūslė nepilnai išsituštinusi. Kaip matome, gali būti skirtingos DŽS formos, kada vyrauja arba viduriavimas, arba vidurių užkietėjimai, arba mišri forma, kai viduriavimai kaitaliojasi su vidurių užkietėjimais.
DŽS diagnozė nustatoma tada, kad atmetamos kitos ligos, kurios gali turėti panašius simptomus (įvairios uždegiminės, autoimuninės žarnyno ligos, onkologinės, skydliaukės ligos ir t.t.).
– Vis dėlto, kas gali išprovokuoti DŽS atsiradimą?
– Kadangi tikslios DŽS priežastys nežinomos, galima kalbėti tik apie veiksnius, kurie gali turėti įtakos DŽS atsiradimui, eigos pasunkėjimui. Tai ir žarnyno mikrofloros pokyčiai, kai santykinai sumažėja „gerųjų“ žarnyno bakterijų, tai ir virusiniai bei bakteriniai gastroenteritai, laktazinis nepakankamumas, sutrikęs, galimai, dėl kai kurių medikamentų poveikio koordinacinis nervinis ryšys tarp centrinės nervų sistemos ir žarnyno, sustiprėjusi žarnyno kontraktilinė funkcija ir pan.
Beje, pastebėta, kad moterys DŽS serga ne tik dvigubai dažniau už vyrus, bet ypač tada, kai taikoma estrogenų terapija prieš menopauzę arba po jos. Neatmetami ir genetiniai faktoriai. Pastebėtos šeimos, kurių atstovai pastoviai serga DŽS.
Psichosomatinės ligos taip pat dažnai asocijuojasi su dažnesniais DŽS atvejais. Kaip matome, DŽS gali būti išprovokuotas bet kurios ligos, nors jis nėra vieno ar kito susirgimo komplikacija. Kaip savarankiškas susirgimas tarptautinėje ligų klasifikacijoje išskiriamas DŽS su viduriavimu ir be viduriavimo.
– Ką patartumėte, jei žmogų kankina DŽS?
– Jei vyrauja DŽS su viduriavimu, dieta turi būti visiškai priešinga ankstesnei – vengti pilnagrūdžių produktų, sėklų, riešutų, įvairių gėrimų su saldikliais, alkoholio. Iš vaistinių preparatų tiktų smecta, tanalbinas, loperamidas (imodiumas). Bet kokiu atveju prieš tai geriausia pasikonsultuoti su vaistininku. Suprantama, kadangi nėra iki galo aiški DŽS priežastis, nėra ir etiopatogenetinio gydymo. Gydome tik simptomus.
Asmuo, sergantis DŽS, turi gerai įsisąmoninti, kad tai nėra vėžys, tai nėra jokia kita sunki liga, kuri trumpintų gyvenimą. Suprantama, labai nemalonu, kai išėjęs į miestą, pastoviai galvoji, kur čia galėtų būti artimiausias tualetas. Ne paslaptis, kad lėtiniai vidurių užkietėjimai ar viduriavimai gali skatinti hemoroidalinių mazgų atsiradimą. DŽS (ypač, kada vyrauja viduriavimas) gali sąlygoti depresijos ir nerimo atsiradimą.
Nustatyta, kad dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės asmenys, sergantys DŽS, nedirba 3 kartus daugiau dienų, negu tie, kurie neserga DŽS. Asmeniui, sergančiam DŽS, galima būtų patarti rašyti dienyną, pastoviai fiksuojant, ką ir kiek tą dieną valgė. Maitintis griežtai pagal grafiką, lėtai ir gerai sukramtant maistą.
Aišku, maistas turėtų būti gamintas namie iš šviežių produktų. Riboti produktus, kurie blogai virškinami (brokoliai, pupelės, svogūnai ir pan.). Apriboti alkoholinius gėrimus bei kavą ar arbatą iki 3 puodelių. Bent mėnesį galima būtų pabandyti naudoti probiotikus (kai kam tas tikrai padeda). Nustatyta, kad psichoterapijos kursai, specialūs relaksaciniai kūno pratimai tikrai sumažina DŽS epizodų dažnį bei palengvina simptomus.
