Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro, 90 procentų visų ligų yra susijusios su stresu. Tad skatiname jus kiekvieną dieną rasti laiko veiklai, kuri suteikia jums laimės – taip sumažinsite streso lygį. Galite eiti pasivaikščioti, rašyti dienoraštį ar paimti į rankas teptuką.
Norite daugiau sužinoti apie streso valdymą? Pirmiausia turėtumėte susipažinti su ne tokiais akivaizdžiais požymiais, bylojančiais apie per aukštą streso lygį jūsų gyvenime. O paskui sužinosite, ką tokiu atveju daryti.
1. Nuolat jaučiatės liguisti ir negalite įveikti negalavimų
Atrodo, kad kas savaitę jus kankina kosulys, aukšta temperatūra ar skauda gerklę, tad neretai kyla noras dėl to apkaltinti didelį darbo krūvį ar nosimi šniurkščiojantį kolegą. „Kai patiriame labai stiprų spaudimą, mūsų organizmai išskiria streso hormonu vadinamą kortizolį, kuris gali padėti mums tik trumpą laiką, – aiškina šeimos ir bendruomenės medicinos profesorius Richardas Colganas iš Merilando universiteto medicinos mokyklos, parašęs knygą „Advice to the Healer“. – Tačiau jeigu stresą patiriate nuolat, šis hormonas nėra naudingas ir bėgant laikui išsenka.“
R. Colganas teigia, kad kortizolis bei kiti hormonai yra imuninės sistemos, padedančios organizmui susidoroti su stresu, komponentai, tačiau kai šie hormonai išsenka, tampame imlesni ligoms. Tačiau šalutinis poveikis tuo nesibaigia. „Stresas taip pat gali sulėtinti žaizdų gijimą, prisidėti prie latentinių virusų atsinaujinimo ir padidinti imlumą virusinėms infekcijoms“, – įspėja klinikinė psichologė Keri Tuit iš Jeilio universiteto.
Ką daryti? Klausykite savo kūno, kai jaučiatės pavargę ar išsekę. Raskite laiko poilsiui ir papildomam miegui. Nesvarbu, neseniai keliavote ar užbaigėte didžiulį darbo projektą, leiskite savo kūnui atsigauti.
2. Jums sunku susikaupti
Jeigu esate per daug sudirgę, kad sutelktumėte dėmesį į tai, kas yra priešais jus, tai gali būti ženklas, jog persidirbote. Pasak K. Tuit, tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis didelio kortizolio kiekio išsiskyrimas yra susijęs su hipokampo, smegenų atminties centro, nusilpimu. Tyrimais taip pat įrodyta, kad ilgalaikis stresas stimuliuoja baltymų, galinčių sukelti Alzheimerio ligą, formavimąsi.
Ką daryti? Jeigu sumažėjusi dėmesio koncentracija pasireiškia darbo dienos metu, gali padėti keli ilgi įkvėpimai ir iškvėpimai. „Gilus ir tolygus kvėpavimas ne tik nulemia tai, mūsų mintys kontroliuoja mus ar mes jas, jis taip pat daro įtaką kūno pojūčiams, kuriuos patiriame susidūrę su stipraus streso situacija“, – aiškina K. Tuit. Ji priduria, kad toks kvėpavimas gali padėti kontroliuoti širdies plakimą ir kraujotaką, taip pat raumenų įtampą.
3. Kankina nuolatinis galvos skausmas, kuris nepraeina
Jeigu galvoje tvinkčioja arba jaučiate spaudimą smilkinių srityje, labai tikėtina, kad tai yra streso sukeltas galvos skausmas, teigia R. Colganas. Labai dažnai žmonės nurodo konkrečius rūpesčius jų gyvenime, kurie galima sukelia galvos skausmą, tačiau iš tikrųjų dėl to galima kaltinti gyvenimo būdą. Turėkite omenyje, kad jeigu galvos skausmas primena migreną, tokio stipraus galvos skausmo dar nesate patyrę arba nuo skausmo pabundate naktį, visa tai gali byloti apie sveikatai pavojų keliančias problemas. Tokiu atveju R. Colganas pataria kaip įmanoma greičiau apsilankyti pas savo gydytoją.
Ką daryti? „Kai stresas yra galvos skausmo priežastis, lengviausia yra pasakyti „venkite streso“. Pats šis posakis kelia stresą“, – neabejoja R. Colganas.
Labai naudinga žinoti, kas konkrečiai sukelia jums stresą. Žmonės dažnai jaučiasi prasčiau, nerimaudami ir bandydami išsiaiškinti, kame slypi priežastis. Tad žinodamas, kad tai nėra rimta sveikatos problema, žmogus gali pasijausti geriau.
„Kartais pats efektyviausias paciento gydymo būdas – išmokyti jį atpažinti simptomus“, – sako R. Colganas.
4. Nuolat kankina nugaros ir kaklo skausmai
Jeigu surakinti jūsų pečiai, kaklas ar po ilgos dienos diegia apatinę nugaros dalį, kalta gali būti ne vien sėdėjimo padėtis, bet ir nuolatinis stresas darbe ar asmeniniame gyvenime. „Daug streso ir įtampos sukuria diskomfortą. Įtampa raumenyse ir raumenų spazmai sukelia raumenų skausmą“, – aiškina R. Colganas ir priduria, kad surakintas kaklas gali būti galvos skausmo priežastimi.
Jeigu nugaros skausmai atsirado po nelaimingo atsitikimo ar emocinės traumos, tai gali būti potrauminio streso sindromo požymis. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į savo gydytoją, mat savarankiškai išsigydyti nugaros skausmus, nesusidorojus su emociniu stresu, kuris juos ir sukelia, neįmanoma.
Ką daryti? „Stresą sumažinti gali padėti daugybė atsipalaidavimo būdų, tokių kaip valdoma vizualizacija, gilus kvėpavimas iš diafragmos, meditavimas, masažas ir joga“, – sako K. Tuit. Stenkitės skirti laiko ilgesnėms pertraukoms dienos metu, tai padės užkardyti raumenų spazmus. Taip pat dienos pabaigoje galite atlikti tam tikrus jogos pratimus.
5. Susiduriate su miego sutrikimais
„Jeigu atsibundate ir imate nerimauti ar mąstyti apie reikalus, tai gali būti nerimo ar depresijos požymis, – įspėja R. Colganas. – Po ilgos dienos užmigti turi būti lengva, o atsigulimas į lovą turėtų būti tas laikas, kai pagaliau galima išjungti smegenis. Jeigu jaučiatės pavargę, tačiau sunku užmigti, labai tikėtina, kad tai yra su stresu susijęs nuovargis.
Ką daryti? Jeigu tai kartojasi nuolat, pasikalbėkite su savo gydytoju. R. Colganas pataria aptarti, ar nuolatinis stresas negali būti depresijos priežastimi. Jeigu nemiegate gerai, kasdienis susierzinimas gali priversti jaustis dar blogiau, nes esate labiau pažeidžiami.
„Pavargęs kūnas nėra pasiruošęs susidoroti su stresinėmis situacijomis ir apsisaugoti nuo ligų“, – teigia K. Tuit. Ji pataria spręsti savo miego problemas pirmiausia paklausiant savęs, ar kas naktį išmiegate šešias ar daugiau valandų. Jeigu ne, stenkitės suprasti, kas trukdo jums tai padaryti. Taip pat klinikinė psichologė primena, kad geriau miegoti padeda kofeino ir alkoholinių gėrimų mažinimas bei fizinio aktyvumo padidinimas.
6. Pradėjo slinkti jūsų plaukai
Jeigu pabudę ant pagalvės randate daug plaukų, gali būti, kad jums prasidėjo lizdinis plikimas (lot. alopecia areata). Tai yra autoimuninė odos liga, kai organizmo imuninė sistema atakuoja savo plaukų folikulus. Dėl to iš galvos odos pradeda kuokštais slinkti plaukai.
„Tai nėra pavojinga, tačiau labai tikėtina, kad tai susiję su stipriu stresą sukeliančiu veiksniu, tokiu kaip patirta prievarta ar stiprus trauminis įvykis“, – įspėja R. Colganas. Ši liga dažniausiai pasireiškia jaunoms moterims ir merginoms.
Ką daryti? Daugeliu atvejų tai paprastai yra laikina būklė ir sumažėjus stresui plaukai atauga. Tačiau nereikia bijoti apie tai pasikalbėti su gydytoju, sako R. Colganas. Nors jūsų gydytojas gali rekomenduoti leidžiamus į galvą steroidus, kurie paskatins plaukų augimą, geriausia iš pradžių atlikti tyrimą. Plaukų slinkimas gali būti galvos odos grybelinės infekcijos ar skydliaukės ligos požymis.
7. Pasigavote šlapimo takų infekciją
„Jeigu sėdite susirinkime kelias valandas ir visą tą laiką nenueinate į tualetą, labai rizikuojate susidurti su šlapimo takų infekcijomis, – įspėja R. Colganas. – Kai žmonės patiria padidintą stresą arba pernelyg sunkiai dirba, kartais jie pamiršta nueiti į tualetą, o tai yra vienas didžiausių šlapimo takų infekcijos rizikos veiksnių.“
Ką daryti? Na gi, jūs esate suaugęs žmogus! Jeigu pajaučiate norą šlapintis, leiskite sau paimti pertrauką ir nueiti į tualetą. Nemaloni šlapimo takų infekcija sukels kur kas daugiau nepatogumų nei tos kelios minutės, kurioms reiks atsitraukti nuo įtempto darbo einant į tualetą.
8. Kenčia jūsų seksualinis gyvenimas
Stresas ir įtampa yra pagrindinės vyrų erekcijos disfunkcijos priežastys. „Daug vyrų ateina pas mane ir nori „Viagros“, tačiau labai dažnai aš jiems sakau, kad tabletės greičiausiai jų problemų neišspręs, jeigu matau, kad priežastis yra stresas, – aiškina R. Colganas. – Tai yra užburtas ratas, mat erekcijos disfunkcija ją patiriančiam žmogui sukelia dar daugiau streso. O kadangi jis patiria stresą, kartais vyras griebiasi alkoholio, kad atsipalaiduotų, tačiau aš primenu, kad jis atpalaiduoja raumenis, tad seksualinių santykių tai nepagerins.“
Ką daryti? Išsiaiškinkite, kas sukelia problemą. „Pacientams sakau, kad kūnas ir protas yra tarsi artimi giminaičiai: jeigu vienas nesijaučia gerai, kitas jį užjaučia, – lygina R. Colganas. – Jeigu jūsų santykiai primena amerikietiškus kalnelius, išaugo stresas dėl finansų, nelogiška manyti, kad su tuo nerimu ir įtampa jūsų gyvenime organizmas savaime susitvarkys.“
R. Colganas tokiu atveju pataria pasikalbėti su savo seksualiniu partneriu ir pasakyti, kas vyksta, nes tik taip įveiksite problemą. „Visada sakau, kad tabletė nėra sprendimas. Problemą išspręsite bendraudami su savo antrąja puse, leisdami jai suprasti, kad šiuo metu patiriate daug streso ir įtampos. Jeigu pavyks sumažinti tą įtampą, seksualinis gyvenimas pagerės savaime.“
