„Moters savijauta per menopauzę nemažai priklauso nuo jos vidinio nusiteikimo bei lūkesčių“, – sako gydytoja akušerė ginekologė Ingrida Kravčenkienė. Specialistė pastebi, kad labai dažnai galvojama, jog šis moters gyvenimo etapas – vienas baisiausių, o menopauzę išgyvenančios moterys – piktos ir nuolat bambančios. „Jei galvosime, kad menopauzė – laikotarpis, kai nieko nebesinori, tikrai bus sunkiau jo sulaukus“, – teigia gydytoja akušerė. Ji sako, kad iš tikrųjų šis moters gyvenimo etapas nėra toks sudėtingas. „Kaip kiekviena pergyvename paauglystę, brandą, taip ir – menopauzę. Tiesiog ji reiškia moters vaisingojo laikotarpio pabaigą“, – aiškina specialistė.

Pakeitus vidines nuostatas, pasak I. Kravčenkienės, galima atrasti šviesiųjų šio gyvenimo etapo pusių: nebereikia saugotis neplanuoto nėštumo, galima mėgautis seksu ir džiaugtis gyvenimu.

Menopauzė gali prasidėti anksčiau

Menopauzė – kiaušidžių išsekimas, kai jose nebelieka kiaušinėlių ir moteris nebegali pastoti, nebevyksta ovuliacijos. Šiuo moters gyvenimo laikotarpiu ženkliai sumažėja moteriškų lytinių hormonų – estrogeno ir progesterono. „Tačiau tai nutinka ne per vieną dieną. Visi procesai vyksta po truputį“, – ramina su baime laukiančias šio gyvenimo etapo akušerė ginekologė.

Menopauzei pradedame ruoštis maždaug nuo 35 metų, kai kiaušidžių rezervas po truputį ima sekti. Tiesa, yra moterų, kurioms tas rezervas išsenka anksti – anksčiau nei sulaukia 40 metų.

Ankstyva menopauzė gali prasidėti dėl įvairių ligų, medikamentų vartojimo, operacijų, švitinimo procedūrų. „Natūraliai menopauzė prasideda apie penkiasdešimt pirmuosius metus. Mediciniškai ji konstatuojama tada, kai metus laiko moteriai nebėra mėnesinių“, – aiškina Ingrida Kravčenkienė.

Sveikatos psichologo – psichoterapeuto Lioniaus Demjanovo teigimu, dar vienas veiksnys, nulemiantis moters menopauzės pradžią – genetika.

Sveikatos psichologo-psichoterapeuto teigimu, menopauzės laikotarpis yra labai individualus, todėl daugeliui moterų jis būna susijęs tik su sutrikusiu ar jau pasibaigusiu menstruacijų ciklu. „Norint palaikyti gerą fizinę sveikatą bei stabilizuoti kylantį nerimą, svarbu sistemingai apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ar gydytoją akušerį-ginekologą. Neretai specialistai pasiūlo keisti ne tik gyvenimo būdą, bet ir lytinio gyvenimo įpročius“, – sako L. Demjanovas.

Foto: Shutterstock

Varginantys simptomai

Prieš menopauzę – premenopauzės laikotarpiu (apie keturiasdešimt septintuosius metus) – moteris jau ima jausti tam tikrus simptomus: naktį gali pilti prakaitas, užklupti karščio bangos, atsirasti miego sutrikimų. Dažna tokio amžiaus moteris keliasi naktį į tualetą, skundžiasi prislėgta nuotaika, pernelyg dramatizuoja įvykius. Moteris gali tapti jautri Mėnulio fazėms, magnetinėms audroms, gamtos reiškiniams, atsiranda neadekvatus reagavimas į aplinką, pastebima ypač greita nuotaikų kaita.

Estrogenai, pasak akušerės ginekologės, dalyvauja visuose organizmo procesuose. Jie labai svarbūs širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, todėl tos moterys, kurios turi polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurias vargina antsvoris, menopauzės laikotarpiu dažniau ir serga minėtomis ligomis.

Estrogenai įtakos turi ir mūsų nuotaikai. Kai jų sumažėja, moterys labiau linksta į depresiją. „Sunkiau yra suprasti ir humorą. Todėl patarčiau daugiau žiūrėti komedijų, nuoširdžiai pasijuokti, atkreipti dėmesį į įvairiausius linksmus dalykus“, – pataria gydytoja.

Didesnė vėžio tikimybė

Ingrida Kravčenkienė sako, kad menopauzės laikotarpiu neretai išlenda ir tokios ligos, kaip osteoporozė ir onkologiniai susirgimai. „Siekiant išvengti osteoporozės, reikėtų pasirūpinti visaverte mityba. Dienos racione turi nestigti žalių daržovių, kopūstų, brokolių bei kitų produktų, turinčių daug kalcio. Svarbu organizmą aprūpinti vitamino D atsargomis“, – pataria gydytoja.

Menopauzės laikotarpiu dažnesnis krūtų, taip pat kiaušidžių, gimdos vėžys. „Reikia stebėti, kaip pasibaigia menstruacijos, ar nėra nukraujavimų. Daugiau komplikacijų pasitaiko turinčioms viršsvorį“, – atkreipia dėmesį medikė. Todėl ruošiantis menopauzei rekomenduojama sureguliuoti kūno svorį.

Ingrida Kravčenkienė sako, kad vienintelis moksliškai, ginekologų patvirtintas pagalbos būdas menopauzės laikotarpiu – pakaitinė hormonų terapija. „Hormonų, kuriuos anksčiau gamino kiaušidės, vartojimas, palengvina nemalonius simptomus bei nesukelia komplikacijų“, – sako specialistė. Padėti sau galima ir natūraliais būdais. Daugiau reikėtų valgyti augalinio maisto, sojos produktų. Racionas turėtų prasiplėsti pupelėmis, žirniais, ankštiniais produktais, kuriuose yra fitoestrogenų, kurie padeda palaikyti jaunystę ir sveikatą. Mažiau reikėtų valgyti mėsos – užtenka ja mėgautis 2-3 kartus per savaitę.

Kaip pagerinti lytinį gyvenimą

Mažėjant estrogenų, išplonėja makšties gleivinė, ji tampa sausesnė, jautresnė, mažėja lytinis potraukis. „Nenoras mylėtis – daugiau psichologinė problema. Patarčiau labiau rūpintis savo išoriniu grožiu, pasilepinti masažu, grožio procedūromis. Labai sveika su vyru dažniau išeiti papramogauti, atsipalaiduoti, taip skatinant seksualinį potraukį. Net po 30 bendro gyvenimo metų tikrai galima rasti būdų paįvairinti intymų gyvenimą“, – neabejoja gydytoja.

Makšties sausumui sumažinti galima naudoti lubrikantus, žvakutes su estrogenais. Toms moterims, kurios naudoja pakaitinę hormonų terapiją, tokių problemų įprastai nebūna. Ši terapija taip pat padeda išspręsti šlapimo nelaikymo problemas, kurios neretai pasireiškia moterims menopauzės laikotarpiu.

„Patarčiau stiprinti ir dubens dugno raumenis. Tai pagerins lytinių santykių kokybę“, – teigia I. Kravčenkienė.

Ko nereikėtų sureikšminti

Brandesnio amžiaus moterims ima silpti atmintis. „Tai taip pat lemia estrogenų mažėjimas“, – aiškina akušerė ginekologė. Todėl tokiame amžiuje moterims itin naudinga lavinti atmintį pačiais įvairiausiais būdais: galima spręsti sudoku, kryžiažodžius, mokytis mintinai eilėraščius. Teigiamai veikia ir dainavimas, keliavimas.

Menopauzės laikotarpiu sumažėja ir miego hormono – melatonino. Sunkiau tampa užmigti, vargina dažnesni prabudimai dėl prakaitavimo. „Neretai moterys nubunda išpiltos prakaito ir tai kelia įtampą. Tačiau to nereikėtų dramatizuoti ir labai sureikšminti, nes taip nutinka daugeliui tokio amžiaus moterų“, – sako I. Kravčenkienė.

Menopauzės sukelti simptomai rytietes vargina mažiau

Penkiasdešimtmetėms būdingus simptomus sunkiau išgyvena europietės. „Rytiečių moterų psichologinė būsena su branda tik pagerėja, jos labiau pasitiki savimi bei džiaugiasi gyvenimu“, – pastebi specialistė.

Stresas, kurį stipriau išgyvena Europos gyventojos, daro didžiausią įtakai mūsų sveikatai. Todėl pirmiausia reikėtų rasti būdų, kaip su juo susidoroti. Tikinčioms moterims naudinga melstis. Įtampą mažinti padeda ir meditacija. Visoms pravartu išmokti kvėpavimo pilvu. Apėmus stresui jis galėtų labai padėti.

Svarbu pažinti save

Psichologo-psichoterapeuto L. Demjanovo teigimu, viena svarbiausių sąlygų norint sušvelninti nemalonius menopauzės simptomus – pažinti save bei pripažinti, kad mūsų organizmas kinta nuolatos. „Visavertis ir aktyvus gyvenimas galimas nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, tačiau nereikėtų savęs lyginti su 20 ar 30 metų jaunesniais asmenimis. Aktualu žinoti, kad gyvenimą trikdantys simptomai yra įveikiami ir pakankamai lengvai numalšinami. Tik kartais reikia pasitarti su specialistu“, – teigia L. Demjanovas.

I. Kravčenkienė pataria moterims paisyti darbo ir poilsio režimo, valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių, riešutų, linų sėmenų, gerti žolelių arbatų. Patartina atsisakyti visų žalingų įpročių bei daugiau judėti. Moterims tinka šokiai, pasivaikščiojimas gryname ore, grupinės treniruotės, kurių metu dalijamasi teigiamomis emocijomis. Fizinis aktyvumas stimuliuoja širdies ir kraujagyslių darbą, todėl pagerėja miegas bei bendra sveikatos būklė. Gyvenimo būdo pakeitimas gali sušvelninti menopauzei būdingus simptomus arba išvis padėti jų išvengti.