– Kalbėdami apie mitybą žiemą tikrai neretai išgirstame, kad papildomas riebaliuko sluoksnis ant mūsų kūno nieko tokio. Anot taip sakančių, žiemą reikia valgyti sočiau, nes šalta. Ar tai tiesa?
– Rekomenduoju pagalvoti, kaip su tuo papildomu riebalų sluoksniu jausimės pavasarį, kai norėsime dailesnės figūros. Daug lengviau išlaikyti apimtis yra dabar, nei vėliau bandyti numesti kilogramus. Kalbant apie sotesnį maistą, šaltuoju metų laiku gali atrodyti, kad norisi riebesnio maisto. Šią problemą labai lengvai galime išspręsti troškiniais, šiltesne sriuba, arbata, net ir vandenį galime gerti kambario temperatūros. Riebalinis sluoksnis buvo svarbus anksčiau, kai žmonės gyveno šaltose trobose, o vasarą, kai gaudavo didžiulį fizinį krūvį, tą riebalinį sluoksnį sutirpdydavo. Šiais laikais sėdime tame pačiame biure tiek vasarą, tiek žiemą, tad reikia atsižvelgti į gyvenimo būdą ir ar tikrai reikalingi papildomi kilogramai.
– Ar yra tokia tendencija, kad žmogaus svoris priklausomai nuo sezono kinta?
– Svoris natūraliai kinta nuo to, kiek žmogus suvalgo ir kiek juda. Svorio svyravimo neturėtų būti, ypatingai tiems žmonėms, kurie yra mažai fiziškai aktyvūs. Kai kiekvienais metais pavasarį tradiciškai bandome numesti svorį, numetame ir dalį riebalinio sluoksnio bei šiek tiek raumenų. Ar atsikratome daugiau riebalų, ar raumenų, priklauso nuo to, kaip metame svorį. Jei norime kuo greičiau, laikomės nesveikų dietų, vėliau svoris grįžta, tačiau grįžta ne raumenys, o riebalai. Tada dar ir sutrinka hormonų pusiausvyra, norime daugiau valgyti, nes prieš tai save labai ribojome. Mūsų svoris gali likti toks pat, bet apimtys bus didesnės.
– Šiais laikais galime gauti bet kokio maisto, bet kuriuo metų laiku. Tad ar verta kažką keisti savo mityboje keičiantis metų laikams?
– Prieš valgant kažkokį produktą, reikia pagalvoti: verta ar neverta. Kuo labiau oras vėsta, tuo labiau mūsų mityba turi keistis. Mūsų mityboje turi išlikti tas pats daržovių kiekis, bet daržovės turi būti kitokios nei vasarą. Šiuo metu jau prasideda kopūstų, šakninių daržovių, ropių, ridikų, topinambų (žieminių lietuviškų bulvių) valgymo sezonas. Žinoma, tos šakninės daržovės neauga žiemą, bet palaikant tinkamą temperatūrą, jos puikiai išlaiko vertingas savybes.
Jas reikia mokėti paruošti: tarkuoti šiaudeliais ir kuo arčiau pavasario, tuo plonesniais. Taigi, pačios maisto grupės išlieka tos pačios, bet mityba turi keistis. Jei vasarą norime daugiau vėsesnių patiekalų, tai žiemą karštesnių.
– Šiek tiek apie šaknines daržoves. Kaip vertinate buroką, ar jis naudingas?
– Jei žmogus serga kažkokia liga, yra daug galimybių, kad kai kurie produktai, kurie tinka sveikam žmogui, jam netiks. Todėl, jei turite sveikatos sutrikimų, visada reikia pasidomėti, ko negalima. Burokėlis duoda gerą sotumo jausmą. Kalbant apie cukrus, kuriuos jis turi, jie išsilaisvina tik tada, kai stipriai jį suverdame. Dažnai pastebiu, kad burokėlio patiekaluose kramtyti nebereikia, o tai nėra gerai. Galima valgyti jį net žalią, tačiau reikia labai smulkiai pjaustyti.
– Esame įtikinti, kad bulvių prie mėsos reikia atsisakyti ir išvis kuo mažiau jų valgyti. Traškučių valgyti taip pat negalima. Ar tikrai bulvė tokia bloga?
– Bulves aš pati valgau. Nėra blogų natūralių produktų, svarbiausia kiekis ir apdorojimo būdas. Traškučiai tikrai nėra naudingi, beje, morkų traškučiai irgi nėra gerai. Pati bulvė yra sveikas produktas. Jei lygintume 100 g virtų bulvių ir 100 g virtų ryžių, tai ryžiai yra kaloringesni. Bulvė teikia mums energijos, tačiau jos reikia nepervirti, geriausia virti su lupena, pilti kuo mažiau vandens.
Nebūtina pripilti pilno puodo, užtenka, kad pusę apsemtų bulvės. Kuo daugiau įpilame vandens, tuo mažiau medžiagų lieka pačioje bulvėje. Pavyzdžiui, joje yra geležies, kuri išeina į vandenį. Verdant bulves, į puodą būtina įberti druskos, taip daugiau vertingų medžiagų išlieka daržovėje. Labai svarbu, kad ji būtų stangri, tada joje bus daugiau skaidulų, didesnis sotumo jausmas ir cukrai lėčiau pateks iš bulvės į mūsų kraują, nekelia uždegiminių procesų. Žodžiu, visas augalinis maistas turėtų būti kramtomos konsistencijos.
– Kaip yra su mėsa, kiek kartų per savaitę ją reikėtų valgyti, ar gerai jos išvis nevalgyti?
– Yra įvairių patarimų, bet aš patarčiau vengti perdirbtų mėsos gaminių – kumpių, įvairių rūkytų gaminių. Jie tikrai nėra gerai mūsų sveikatai. Maistas veikia kaupiamuoju būdu, t. y., jei mes vieną dieną valgysime geriau, o kitą blogiau, niekas labai nepasikeis. Tačiau jei ilgesnį laiką valgysime sveikai, po mėnesio labai akivaizdžiai pajausime skirtumą. Ir atvirkščiai, jei mes renkamės produktus, kurie eikvoja mūsų medžiagas, arba pasirenkame tuščias kalorijas, reiškia, kad gyvename iš savo vidinių resursų. Tai atsilieps organizmui. Dėl to, kad maistas neduoda staigaus pokyčio, išskyrus kavą ir saldumynus, mes galvojame, kad niekas mūsų organizme nesikeičia, toliau maitinamės nesveikai.
Kalbant apie mėsą – jei pasakytum žmogui, kuris tris kartus per dieną valgo mėsą, o tokių tikrai Lietuvoje yra daug ir vis daugėja, kad jis mėsą valgytų tris kartus per savaitę, tai tas žmogus tiesiog nebežinotų, ką valgyti. Taip būtų per daug streso, todėl iškart pereiti nuo trijų kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę nerekomenduoju. Taip pat labai svarbu žiūrėti, kokią mėsą ir kaip paruoštą valgome. Jei voliojame plakiniuose, kepame keptuvėje, riebaluose, suskrudiname – tokia mėsa nėra vertinga. Jei kepame orkaitėje, troškiname, verdame – tada ji vertinga. Mėsą svarbu gerai sukramtyti, nes jei to nepadarome, jausime sunkumą skrandyje, žarnyne, norėsis kavos, galiausiai tokiais veiksmais bloginsime imunitetą.
– Ką galima padaryti jau šiandien, kad būtume sveikesni?
– Visų pirma, kai dabar eisite valgyti, išjunkite visus aparatus, telefonus, televizorius, patraukite šalin laikraščius ir knygas, susikoncentruokite į maistą. Antra, viską gerai kramtykite. Stebėkite, kada jau pasisotinote. Pradėkite rašyti, ką valgote ir kada, tada prieš kažką valgant visada susimąstysite, ar tikrai to maisto norite, ar jaučiatės alkanas, ar tikrai produktas yra skanus. Visi galvoja, kad norint keisti savo maistą į sveikesnį, reikia eiti į parduotuvę ir pirkti daug brangaus maisto, tačiau tai visiškai netiesa.
