Pasak Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesoriaus Alberto Skurvydo, šiuolaikinė skandinaviška paradigma nurodo, kad fizinis aktyvumas efektyviai kovoja su 26 lėtinėmis ligomis. Būtent fiziškai aktyvus žmogus turi apie 30 procentų mažesnę galimybę susirgti šiomis ligomis.

Remiantis amerikietiška paradigma, esant pakankamam fiziniam aktyvumui, galima apsisaugoti net nuo 36 lėtinių ligų.

„Jeigu žmogus per dieną visai nėra fiziškai aktyvus, o per savaitę neužsiima fizine veikla 5 kartus po 30 minučių nuo vidutinio iki didelio intensyvumo, tai tikimybė greičiau susirgti 36 lėtinėmis ligomis padidėja apie 40-50 procentų. Tokių fizinio aktyvumo standartus atitinkančių žmonių Lietuvoje yra ne daugiau nei 10 procentų, JAV – 5 procentai“, – Seime spaudos konferencijoje, pristatant Dainiaus Kepenio sveikatingumo gaires, kalbėjo prof. A. Skurvydas.

Profesorius išskyrė tris pagrindinius dalykus, kuriuos žmonės turėtų prisiminti dažniau – tai fizinis aktyvumas, streso reguliavimas ir mityba. Pasak jo, džiugu, kad praeitą savaitę Seime pristatytose naujose sveikatos tausojimo ir stiprinimo gairėse pagaliau į atkreiptas dėmesys ne tik į gydymą, tačiau ir prevenciją.

Judėjimas
Foto: Shutterstock

„Vienas fiziškai pasyvus žmogus Europos šalims vidutiniškai kainuoja apie tūkstantį eurų per metus. Fizinis aktyvumas protinį darbingumą didina apie 10 proc., nuotaiką apie 15 proc., o fizinį darbingumą apie 20 proc. Taigi, pačios pažangiausios šalys tam teikia didelį dėmesį ir yra parengusios ne vieną planą, kaip stiprinti sveikatą. Nuo darželių iki mokyklų, kartu su visais darbuotojais, savo planus sėkmingai įgyvendina“, – pasakojo prof. A. Skurvydas.

Kaip anksčiau rašė DELFI, įtakingiausiu autoritetu sporto pratimų tyrimų pasaulyje laikomas danų mokslininkas Bengt Saltin 2015 m. paskelbtoje publikacijoje pabrėžia, kad ypač didelė fizinių pratimų nauda yra sergantiesiems psichikos ligomis: depresija, nerimu, šizofrenija – judėjimas jas esą gydo geriau už sintetinius vaistus.

Akivaizdu, kad lietuvių sveikata nėra gera. Tai įrodo ir Eurostato duomenys – tikėtina gyvenimo trukmė 2015 m. buvo šešeriais metais trumpesnė už ES vidurkį, kuris yra virš 80 metų, ir trumpiausia iš visų valstybių narių. Moterų tikėtina gyvenimo trukmė yra beveik 11 metų ilgesnė nei vyrų, ir tai didžiausias lyčių skirtumas ES. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos planą, iki 2030 metų fizinis aktyvumas turėtų būti padidintas 15 proc. populiacijos.