Kai manęs seminarų metu paklausia: tai kaip su tais bananais, kaip juos valgyti? Vienus, ar galima maišyti su kitais produktais, kokteiliuose? Bananai yra puikus energijos šaltinis. Juose daug angliavandenių: sacharozės, fruktozės, gliukozės, taip pat vitaminų, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, fosforo, natrio). Tai yra dažnas sportininko užkandis, ar net tų, kurie tiesiog nori sveiko saldėsio ar geros nuotaikos.

Primenu, kad bananuose yra natūrali nuotaiką kelianti medžiaga – triptofanas, todėl jie teigiamai veikia esant depresijai, priešmenstraciniam sindromui, esant padidintam skrandžio rūgštingumui, vidurių užkietėjimui ar norint normalizuoti kraujospūdį.

BET vertėtų žinoti, kad bananai: turi tiek cukraus (25 proc.), tiek baltymų, todėl ši kombinacija dažnai tampa nuolatinė dujų kaupimosi priežastimi virškinamajame trakte. Dėl šios priežasties jų nevertėtų žaliuose kokteiliuose maišyti su rūgščiais vaisiais, uogomis, geriausia tiesiog valgyti vienus, ypatingai tiems, kas turi aiškiai diagnozuotų virškinimo problemų. Pūtimo problemos vargina dėl bananų saldumo ir/ar, kaip minėjau, dėl maišymo su kito skonio kategorijos vaisiais ir uogomis. Saldžių ir rūgščių vaisių ar uogų mišinys pradeda rūgti, išsiskiria angliarūgštės dujos. Kuo daugiau vaisiuose cukraus, tuo stipresnis jų poveikis.

Bananai yra labai neatsparūs vaisiai, todėl jų negalima transportuoti tolimais atstumais, jei temperatūra yra aukštesnė kaip 14 laipsnių. Tad bananai, kuriuos matome prekyvietėse, dažniausiai yra skinami žali ir gabenami laivais, kuriuose yra šaldymo įranga. Iš pradžių bananai laikomi specialiose kamerose, kuriose yra tinkama drėgmė ir apie 15 laipsnių temperatūra, o paskui perkeliami į dujų kamerą, kur yra šildomi ir apdorojami dujų mišiniu. Šį mišinį sudaro etilenas (5 proc.) ir azotas (95 proc.). Tad bananus valgome sunokusius nenatūraliai. Galima sunokinti ir natūraliai: žalius bananus užtenka sudėti į maišelį su kokiais nors kitais vaisiais (pavyzdžiui, obuoliais ar kriaušėmis). Kad bananai ilgiau nepatamsėtų, jų kotelius (arba visus bananus) reikia apvynioti folija, maisto plėvele arba sudėti į polietileno maišelį, kad jų nepasiektų etilenas, esantis kituose vaisiuose (jei dedate į vieną krepšelį).

Kitas skanus saldus vaisius, kurį dažnas mėgstame valgyti yra vynuogės. Kiekviena vynuogė – tikras vitaminų ir mikroelementų lobynas. Po odele galime surasti: B grupės vitaminų, kurie yra būtini sklandžiam nervų sistemos darbui, odai ir plaukams; vitamino C, kuris stiprina imunitetą ir padeda sulėtinti senėjimą. Be to, vitaminas C pasisavinamas ypač gerai, nes vynuogėse yra ir vitamino P, kuris padeda pasisavinti ir kaupti askorbo rūgštį; resveratrolio, pasižyminčio antioksidacinėmis savybėmis, apsaugo organizmą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

BET vertėtų žinoti, kad vynuogės garsėja kaip stiprus antioksidantas, dėl jose esančio resveratrolio. Jis susidaro grybelinės infekcijos augimo metu, kaip natūrali apsauga atsakant į stresinę aplinkos reakciją (tokią kaip grybelinė, virusinė infekcija, patogeninė ataka ar augalo pažeidimas UV ar radioaktyviaisiais spinduliais). Antigrybelinėmis priemonėmis purškiamos vynuogės resveratrolio neturi. Tad rekomenduoju atsakingai pasirinkti vynuoges ir jų kilmės šalį, šiuo metu jos puikiai išauga ir Lietuvoje. Man patinka ir šaldytos vynuogės – puikus užkandis, padedantis apgauti skrandį be įprastų saldumynų. Šaldytos vynuogės taip pat gali pakeisti ledukus – jų galima įmesti į kokteilius ar kitus gėrimus.

Kai mitybos seminarų metu išgirstu klausimų apie svorį, jo sureguliavimą, dažniausiai sakau, kad pirmiausiai reikėtų mesti bet kokią dietą, nes jos alina organizmą ir sukelia dirbtinį badą. Rekomenduoju rinktis natūralius gamtos produktus, kurie gali padėti slopinti norą nuolat valgyti ar užkandžiauti, pvz.: įtraukti į meniu kanapių sėklas ar jų miltelius. Ši gamtos dovana priskiriama maistingiausiems produktams Žemėje. Lukštentos kanapių sėklos slopina apetitą ir mažina saldumynų norą.

Pagrindinį dienos valgį papildžius vos 4 šaukštais tyro kanapių aliejaus arba sėklų, jų skaidulos gali pagerinti virškinimą, valyti organizmą ir greitinti medžiagų apykaitą. Jų rekomenduoju vartoti, kai vargina vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas. Kanapių sėklas galima valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei: pagardinti košes, jogurtus, įvairius vaisių kokteilius, salotas, sriubas, padažus, užtepėles, sumuštinius. Kadangi esu kilusi iš Žemaitijos, mes su mama šaltuoju metų periodu kartas nuo karto pasigaminame kanapių druskos – kanapių „taboku“ vadinamos mūsų krašte.

Kanapių sėklos

Kanapių druskos receptas

Pasigaminti labai paprasta: į sausą keptuvę suberkite kanapes ir pakepinkite maždaug penkias minutes, kol sėklos ims skleisti malonų kvapą. Nesudeginkite, nes tuomet kanapės apkars. Pakepintas kanapes reikia sugrūsti grūstuve arba sumalti mėsmale. Į mėsmalę neberkite jų per daug – bus lengviau malti. Į trintas kanapes įmaišykite druskos. Į kanapes galima įmaišyti kepintų svogūnų. Masė tampa „šlapesnė“, lipnesnė ir skanesnė. Trintos kanapės valgomos su dar karštomis bulvėmis, kurios paprastai verdamos neluptos. Skanaus!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (78)