Gydytojas tikina, kad daugelį kraujagyslių gauname būdami gimdoje, o suaugusiems, išskyrus kelis atvejus, jos paprastai neauga. Organizmo gebėjimas užsiauginti naujas, audinius maitinančias kraujagysles vadinamas angiogeneze.
„Kūnas sugeba užsiauginti kraujagysles, kai to reikia. Tam panaudojami angiogenezės stimuliatoriai ir inhibitoriai (stabdytojai, slopintojai). Kai reikia užauginti kraujagysles, išskiriami stimuliatoriai. Kai kraujagyslių nebereikia, inhibitorių pagalba nereikalingos nudžiovinamos“, – teigia A. Unikauskas.
Tačiau yra daug ligų, priduria jis, kurioms įtaką daro sutrikęs angiogenezės balansas. Jei šis procesas sumažėjęs, gresia insultas, neuropatijos, plaukų slinkimas, erekcijos sutrikimai ir kitos ligos. Jei padidėjęs - vėžys, artritai, žvynelinė, išsėtinė sklerozė, Alzheimerio liga, nutukimas. Angiogenezė yra ir vėžio skiriamasis bruožas.
„Pradžioje vėžys neturi kraujagyslių. Tai vėžinių ląstelių grupelės, kurios yra nekenksmingos. Neturėdamos kraujagyslių jos negali augti, nes negauna deguonies ir maistinių medžiagų. Šie vėžinių ląstelių dariniai susidaro mūsų kūne pastoviai“, – sako A. Unikauskas.
Jis tikina, kad tinkamai veikianti angiogenezė neleidžia vėžiui užsiauginti kraujagyslių, dėl to svarbi ankstyva vėžio diagnostika: „Tai vienas svarbiausių natūralių gynybinių mechanizmų prieš vėžį. Jei nutraukiamas kraujo tiekimas vėžiui, jis neužauga. Turėdamas kraujagysles auglys pradeda augti labai sparčiai – nuo nepavojingo užauga iki mirtino.“
A. Unikausko teigimu, ateityje turime vilties gydytis vaistais, padedančiais įveikti kiekvieną vėžį ir aplink jį užaugusias kraujagysles. Tačiau sumažinti riziką galima laikantis sveikos mitybos: „Yra toks maistas, kuris neleidžia augliams užsiauginti kraujagyslių. Jis turi angiogenezės inhibitorių.“
Pasak gydytojo, laboratorinėmis sąlygomis nustatyta, kad angiogenezės slopinamuoju poveikiu pasižymi juodoji ir žalioji arbata, žemuogės ir braškės, avietės, šilauogės ir mėlynės, citrinos, obuoliai, vyšnios, greipfrutai, raudonos vynuogės, saldymedžio šaknis, ženšenis, lapiniai kopūstai, ciberžolė, muskatas, artišokai, levanda, moliūgas, tunas, petražolė, česnakas, pomidorai, ypač kaitinti, alyvuogių aliejus, vynuogių sėklų aliejus, juodas šokoladas ir kiti maisto produktai.
„Ieškome stebuklingų eliksyrų, gydančių procedūrų, burtininkų, šamanų, naujų metodologijų ir technologijų, tačiau vėl ir vėl grįžtame prie šaknų – gamtos. Tai nereiškia, kad galima atsisakyti gydytojų paskirto gydymo ir gydytis maistu. Tai reiškia, kad turime papildomą priemonę kovoti su vėžiu“, – sako A. Unikauskas.
Daugiau – laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
