Visgi, įspėja gydytojai, svarbu jausti saiką – per didelis kiekis iš obuolių gaunamo cukraus taip pat gali padidinti lėtinių ligų tikimybę.
Plačiau apie obuolio naudingąsias savybes sutiko papasakoti Kauno klinikinės ligoninės dietologė Vitalija Šurkuvienė ir VUL Santaros klinikų dietologė Evelina Cikanavičiūtė. Kokiomis visgi sveikatai naudingomis medžiagomis pasižymi obuoliai ir kaip jų įtraukimas į mitybos racioną gali sumažinti daugelio ligų riziką?
„Obuoliai iš kitų vaisių išsiskiria tuo, jog juose itin gausu vitaminų C, B1, B2, mineralinių druskų, įvairių mikroelementų, ląstelienos bei kitų medžiagų, kurios svariai prisideda prie organizmo valymo, virškinamojo trakto balanso palaikymo ir profilaktiškai saugo nuo žarnyno, širdies bei kraujagyslių ligų ir vėžinių susirgimų atvejų“, – teigia gydytoja V. Šurkuvienė.
Obuoliai gelbsti ne tik nuo širdies ligų, bet ir nuo vėžio
Kauno klinikinės ligoninės gydytojos teigimu, viena didžiausių obuolių gydomųjų galių – juose esanti tirpi ląsteliena pektinas.
„Šios medžiagos kiekiu obuoliai pralenkia visus kitus vaisius ir uogas, o jos nauda širdies ir kraujagyslių būklei – nepakeičiama“, – tvirtina V. Šurkuvienė.
Pektinas ne tik mažina „blogojo“ cholesterolio, užkemšančio arterijas ir sukeliančio trombozės riziką, kiekį žmogaus organizme, bet ir neleidžia jam oksiduotis į dar pavojingesnius sveikatai junginius.
Taip pat, ne mažesnę naudą širdžiai teikia ir obuoliuose esantys antioksidantai, mažinantys kraujo spaudimą bei apsaugantys ląsteles nuo neigiamo laisvųjų radikalų poveikio.
Obuoliai ne mažiau veiksmingi ir mažinant vėžio susirgimų riziką. Amerikos vėžio tyrimų asociacijos duomenimis, flavonoidai, kurių gausu obuoliuose, tikimybę susirgti kasos vėžiu sumažina net 23 proc., o medžiagos, kuriomis praturtintos šių vaisių žievelės, stabdo vėžinių ląstelių vystymosi procesus kepenyse, gaubtinėje žarnoje ir krūtinės zonoje.
Tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė pastebi, jog visus vaisius, tarp ir jų ir obuolius, reiktų riboti.
„Nepaisant to, jog obuoliai gausūs skaidulinėmis medžiagomis, juose taip pat netrūksta paprastųjų angliavandenių – cukrų: fruktozės, sacharozės ir gliukozės. Per didelis cukrų kiekis dietoje taip pat siejamas su minėtų lėtinių ligų rizika. Rekomenduojama iš cukrų gauti ne daugiau nei 10 proc. dienos energijos poreikio“, – teigia E. Cikanavičiūtė.
Nepakeičiami žarnyno pagalbininkai
Neabejotinas ir obuolių poveikis virškinamojo trakto veiklai, tačiau jų sudėtyje esanti fruktozė, tirpios ir netirpios skaidulos bei sorbitolis žarnyną veikia skirtingai. Pasak gydytojos dietologės E. Cikanavičiūtės, netirpiosios skaidulos esančios obuolio odelėje skatina reguliarų tuštinimąsi ir saugo nuo vidurių užkietėjimo, bet tuo pat metu gali lėtinti ir sunkinti viršutinio virškinamojo trakto veiklą.
Tirpiosios skaidulos, savyje sukaupiančios vandenį sukuria išmatų tūrį tokiu būdu reguliuodamos tuštinimąsi. Be to, dėl tos pačios tirpiųjų skaidulų savybės kaupti vandenį ir gebėjimo lėtinti maisto turinio tranzitą virškinamuoju traktu, maistas gausus skaidulomis sukelia efektyvesnį ir ilgesnį sotumo jausmą. Taip pat, tirpiosios skaidulos yra prebiotikai žarnyno gerosioms bakterijoms.
V. Šurkuvienės teigimu, tai dar ne viskas – obuoliuose esantys antioksidantai suaktyvina žarnyno veiklą, palengvina maisto įsisavinimą ir pagerina apetitą. Tai ypač aktualu auginantiems nevalgius mažuosius – viskas, ko reikia, kad vaikas noriai sėstų prie pietų stalo – kelios obuolio skiltelės prieš juos. Obuoliuose esanti rūgštis skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, o šios, savo ruožtu, sužadina maisto poreikį.
Tiesa, svarbu paminėti, jog sergant skrandžio, žarnyno ligomis ar esant įvairiems virškinimo sutrikimams, rekomenduojama rinktis ne žalius, o termiškai apdorotus obuolius – jie bus geriau toleruojami virškinamojo trakto.
E. Cikanavičiūtė pastebi, jog duomenys apie temperatūros įtaką skaiduloms, esančioms obuoliuose, įvairūs, bet manoma, kad termiškai apdorojant ir nulupant obuolius sumažėja bendras skaidulų kiekis, todėl esant virškinimo sutrikimams ar pasireiškiant dirglios žarnos sindromo požymiams (bet ne vidurių užkietėjimui), tokie obuoliai bus geriau toleruojami.
Profilaktikai pakanka 2-3 obuolių per dieną
Pasak gydytojos V. Šurkuvienės, vos sužinojus apie obuolių naudą nereikėtų persistengti ir nuo šiol juos kasdien valgyti kilogramais. Nepriekaištingos sveikatos būklės palaikymui pakaks ir 2-3 obuolių per dieną. Tiesa, itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog visas, niekaip neapdorotas obuolys maistingųjų medžiagų požiūriu yra daug naudingesnis nei iš jo pagamintas produktas, pavyzdžiui, obuolių sultys, tad turint galimybę suvalgyti ką tik nuo obels nuskintą vaisių – reikėtų ja pasinaudoti.
Taip pat, mitybos specialistė yra linkusi išsklaidyti ginčus, kylančius dėl obuolių žievelės naudingumo.
„Jei obuolys užaugintas nuosavame kieme, nenaudojant papildomų cheminių medžiagų, reikėtų neskubėti nulupti jo žievelės – joje naudingųjų medžiagų ir ląstelienos koncentracija yra didesnė, nei vaisiaus minkštime. Tačiau, visgi, jei vaisius įsigytas prekybos centre ir apie jo auginimo sąlygas nieko nežinome – patartina žievelę nulupti arba kitu būdu pašalinti ant jos galimai susikaupusias cheminių medžiagų nuosėdas“, – teigia dietologė.
