Pavojingas metas
Dieną lauke termometrai rodo 18-19 laipsnių, o sinoptikai žada, kad artimiausias naktis galime sulaukti net šalnų. Kaip tokie staigūs temperatūros pokyčiai veikia mus ir kaip neperšalti ryte susiruošus į darbą laidoje „DELFI DIENA“ laidos vedėjas Arnas Mazėtis kalba su Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Rima Pačinskiene.
Kaip pastebi gydytoja, tokie temperatūrų svyravimai įtakos mūsų sveikatai tikrai turi. „Pirmiausia, reikia nepamiršti, kad turime tam pasiruošti: apsirengti. Ypač mūsų jaunos merginos mėgsta eiti nuogais pilvais, tačiau tai daryti tikrai nepatariama“, – pabrėžia R. Pačinskienė.
Šiuo metu, sako R. Pačinskienė, sergančiųjų skaičius stabilizavosi. „Piko nėra. Rugsėjį gal buvo, nes buvo šilta, o paskui staiga atšalo. Žmonės tam nepasirengę, galvoja, kad bus labai šilta ir pakliuvo į tas žabangas“, – tikina pašnekovė.
Anot jos, žmogus turi kaklą apsisukti šaliku, tinkamai apsiauti. O kai lauke temperatūra nusileidžia iki 4-5 laipsnių, reikėtų išsitraukti ir pirštines.
Pasiteiravus, kaip dar apsisaugoti nuo peršalimo šiuo metų laiku, gydytoja atsakė, kad visus metus turime save prižiūrėti: „Sportuoti, sveikai maitintis, vitaminus gerti. Vitaminas C, vaisiai. Šaltuoju metu gerti daug šiltų skysčių. Apskritai gerti daug vandens.
O jau susirgus – skubėti į polikliniką. Pradžioje pabandykite gydytis arbatomis, tai daryti galima pirmas dvi dienas. Jeigu tai negelbsti – reikėtų kreiptis į gydytoją“, – sako R. Pačinskienė.
Fizinių užsiėmimų šaltuoju metų laiku, anot gydytojos, nereikėtų užmiršti. „Būvimas gryname ore, fizinis aktyvumas visada padeda, visais gyvenimo atvejais. Visoms ligoms, ne tik ūmioms“, – pastebi R. Pačinskienė.
Gydytoja primena ir stresą – jis neigiamai veikia mūsų sveikatą.
Peršalimo kaltininku gali tapti ir nekaltai per naktį šaltesniu metų laiku paliktas atidarytas langas. „Šaltuoju metu nereikia palikti praviro lango. Išsivėdinome, uždarėme ir toliau gyvename“, – sako gydytoja. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad patalpas būtina vėdinti.
Kaip taisyklingai čiaudėti
Šiuo metu, sako gydytoja, pacientai dažniausiai serga peršalimu. Gydytoja sako, kad užleistas peršalimas gali greitai virsti sunkia liga. „Jeigu žmogus eina į darbą, karščiuoja, kosėja, sloguoja, nesigydo taip kaip turėtų gydytis – geriau jau ateiti pas gydytoją, pasiimti 3 dienoms nedarbingumo lapelį ir pagulėti, išeiti sveikam negu snargliuojančiam kosėjančiam ateiti su pneumonija, bronchitu“, – perspėja R. Pačinskienė.
Peršalimo komplikacijos gali būti labai rimtos. „Bronchitais tracheitas, pneumonija. Gripas nėra kaip peršalimo komplikacija, tai tiesiog yra infekcija. Kai prasideda gripas, reikia vengti masinių susibūrimo vietų“, – sako pašnekovė.
Kokiu atstumu reikėtų laikytis nuo sloguojančio asmens? Gydytoja sako, kad svarbu ne atstumas, o sergančiojo kultūringumas. „Jei sloguojantis elgiasi kultūringai ir į jus nečiaudo, nekosėja atvira burna, o užsidengia, tai viskas tvarkoje. Bet jeigu ne, tai neišgelbės jūsų ir tas atstumas. Stengtis labai dažnai plautis rankas ir, kaip minėjau, daug daržovių, vaisių, arbatos“, – perspėja R. Pačinskienė.
O taisyklingai čiaudėti nėra sudėtinga: gydytoja sako, kad reikia servetėle užsidengti burną, jei jos nėra – ranka, o vėliau ją nusiplauti.
