Savo patirtimi pasidalino Krizių įveikimo centro psichologė Jolita Gurskytė-Šleinė bei „Sveikatą puoselėjančios įmonės“ apdovanojimu įvertintos „PPMI Group“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Asta Mikalajūnienė, rašoma pranešime spaudai.
Neformalūs pokalbiai gerina emocinę aplinką
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau ne vienerius metus akcentuoja psichinės sveikatos svarbą. Tobulinant psichologinį atsparumą (angl. resilience) išmokstama susitvarkyti su kasdieniniais iššūkiais, išvengti arba greičiau atsigauti po vidinių krizių. PSO ne tik akcentuoja, kaip svarbu išmokti tinkamai reikšti jausmus jų neužgniaužiant, bet ir rekomenduoja į dienotvarkę įtraukti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis bei itin saikingai vartoti alkoholį. Darbovietėse psichinės sveikatos ir atmosferos gerinimas dažniausiai atsiremia į žmogiškąjį faktorių – pavyzdžiui, vadovavimo stilių.
„Naujausi pasauliniai darbuotojų tyrimai rodo, jog poreikiai, gerinantys darbuotojų, o ypač vadinamosios „tūkstantmečio kartos“, psichinę būseną susiję su lanksčiu darbo grafiku, atvirumu naujovėms, nuoširdesniu bendravimu. Vadovas tokiu atveju turėtų suteikti daugiau grįžtamojo ryšio bei prisiimti mentoriaus, o ne „boso“ rolę. Jei sunku laisvai bendrauti formalioje biuro aplinkoje – kartą per savaitę ar mėnesį suorganizuokite komandos pusryčius, kurių metu tik dalį laiko skirkite darbų aptarimui. Mūsų atveju pasiteisino ir „pulso palaikymas“ organizuojant kasmėnesinius individualius (angl. check-in) susitikimus“, – sako A. Mikalajūnienė.
Kaip sumažinti įtampą dirbant elektroninėje erdvėje?
Biurai jau kurį laiką egzistuoja ne tik fizinėje, bet ir elektroninėje plotmėje. Kuriant naujas darbo erdves ir politiką būtina stebėti, ar pagarba darbuotojo poreikiams galioja ir elektroninėje erdvėje. Pasak psichologės J. Gurskytės-Šleinės, taikant lankstesnius darbo metodus – pavyzdžiui, nuotolinį darbą – organizacijos turėtų užtikrinti psichologinę aplinką, kurioje pripažįstamas kito autonomiškumas ir gebėjimas pačiam organizuoti savo veiklą. Elektroninėje darbo erdvėje darbuotojai turėtų turėti galimybę atsiriboti nuo intensyvaus bendravimo ir žinučių, ir atlikti darbus netrukdomi tada, kada jiems to reikia. Jei tik įmanoma, reikėtų gauti grįžtamąjį ryšį iš darbuotojų, ar bendravimas elektroninėje erdvėje yra visuotinai priimtinas, stebėti el. bendravimo ir darbo kultūrą. A. Mikalajūnienės nuomone, reikėtų įtvirtinti mandagumo normas, tačiau dar svarbiau – paskatinti darbuotojus tikslingai komunikuoti ir gerbti kito žmogaus laiką.
„Tobulėjant vidinės komunikacijos priemonėms tapti pasiekiamu ištisą parą gali vos kelių mygtukų paspaudimu, tačiau informacijos kiekis atsiliepia psichinei darbuotojo sveikatai, kelia įtampą ir stresą. Didelė dalis mus pasiekiančios informacijos kartais būna visai neaktuali, tačiau įtraukia į užimtumo sūkurį, kuris anksčiau ar vėliau gali grėsti ir sveikatos sutrikimais. Būtent todėl įmonėje stengiamės neužversti žmonių informacija, o prieš įdiegdami vidinės įmonės komunikacijos įrankį „Slack“ paruošėme gaires, demonstravome, kaip pasitelkiant nustatymus sumažinti informacinį triukšmą, o žinutes siųsti su aiškiu tikslu“, – sakė A. Mikalajūnienė.
Ar biuro išplanavimas veikia psichinę sveikatą?
Psichologinė biuro atmosfera labiausiai siejama su kultūra, bendravimu, tačiau nemažai įmonių savo pristatymuose mėgsta akcentuoti atviro tipo biurus ir jų privalumus. Deja, kelių pastarųjų metų studijos atskleidė, jog biurai „be sienų“ ne tik nestiprina komandos, bet, stebėtina – apskritai mažina bendradarbiavimą. Harvardo universiteto verslo mokyklos tyrimo metu pastebėta, jog atvirose erdvėse dirbantys darbuotojai mažiau bendravo asmeniškai, išsiųsdami 56 proc. daugiau el. laiškų ir 67 proc. daugiau tiesioginio susirašinėjimo žinučių. Mokslininkų prielaida – taip bandoma kompensuoti prarastą privatumą, kurį anksčiau suteikdavo kabineto sienos ar pertvaros.
Atsižvelgę į tyrimus bei pasitarę su darbuotojais, „PPMI Group“ atsisakė šiais laikais įprastų atviro tipo biuro erdvių, įrengdami daugiau susitikimų kambarių, o esant poreikiui susitikti didesnėms žmonių grupėms – ir bendradarbiavimo erdvę. Psichologės nuomone, toks darbuotojų požiūris į atviro tipo biurus tik pademonstruoja, jog be bazinių poreikių kaip deguonies kiekis, triukšmo lygis ar tinkama temperatūra, psichinei sveikatai itin svarbus dar vienas, apie kurį kalbama kur kas rečiau. Tai – laisvė rinktis: būti tarp žmonių, ar nuo jų trumpam atsiriboti. Atsižvelgimas į šį poreikį padeda darbuotojams tinkamai valdyti savo energijos lygį, kuri neatsiejama nuo produktyvumo.
„Visiems svarbi galimybė reaguoti į savo poreikius – vieni savo energijos kiekį atstato būdami vieni, kitiems – atvirkščiai, buvimas tarp kitų juos tarsi „pakrauna”. Labiausiai vertinami darbuotojai yra energingi ir iniciatyvūs, o tokiais būti galime tik sukūrę aplinką, kurioje pripažįstamas kito autonomiškumas ir galėjimas pačiam organizuoti savo veiklą, užtikrinama pagarba ne tik fiziologiniams, bet ir psichologiniams poreikiams. Visgi net ir patys pažangiausi architektūriniai ar interjero dizaino sprendimai negelbės, jei organizacijoje bus pro pirštus žiūrima į patyčių kultūrą, rodoma nepagarba ar perdėtai akcentuojama hierarchija. Tiek vadovų, tiek darbuotojų psichinė sveikata atsiremia į proaktyvią pagarbią ir priimančią bendravimo kultūrą“, – sako psichologė J. Gurskytė-Šleinė.
Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga psichologė linki kiekvienai įmonei atrasti kūrybišką sprendimą, užtikrinantį ne tik fizinę, bet ir emocinę darbuotojų sveikatą. Anot jos, svarbiausia viešai dalintis savo mintimis, patiems atpažinti problemas, ir nebijoti klysti ieškant savų, netradicinių sprendimų.
