Šaltalankio uogos turtingos B1, B2, C, PP, A, E vitaminų, jose gausu folio rūgšties ir mikroelementų, pavyzdžiui, boro, geležies ir mangano. Taip pat jose yra karotinoidų ir flavonoidų, cukraus, organinių rūgščių (obuolių, vyno, oksalo).
Šaltalankio uogos valgomos žalios ir virtos, iš jų gaminama uogienė, džemas, verdama arbata. Labai naudingas yra šaltalankio aliejus, jis naudojamas nuo daugelio ligų.
Puikiai gelbsti kaip uždegimą ir žaizdas gydanti priemonė. Uogos gali būti valgomos, jeigu yra sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, dažnai užkietėja viduriai, vargina širdies ligos, trūksta vitaminų. Šaltalankių uogas patariama vartoti cheminės ir radiacinės terapijos metu (ar po jos), taip pat pavartojus antibiotikų. Šaltalankių vaisiai naudingi sergantiesiems diabetu, gyvenantiems aktyvų gyvenimą, sportuojantiems ar pagyvenusiems žmonėms.
Šios uogos naudingos pavargusiai širdžiai. Tai profilaktinė priemonė siekiant išvengti insulto, infarkto. Jos padeda atnaujinti organizmo resursus po ligų, psichinių ir fizinių pervargimų, be to, didina vyrų lytinį aktyvumą.
O štai šaltalankių arbata puikiai gelbės po permainingų orų pajutus pirmuosius peršalimo požymius.
Pasigaminti šaltalankių arbatos jums reikės:
150 g šaltalankių uogų,
600 l vandens, poros šaukštelių medaus.
Uogas būtina nuplauti. Iš 100 g uogų sutrinkite tyrelę ir sudėkite į ją likusias uogas, užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite nusistovėti 10–15 minučių. Arbata patiekiama su medumi. Norėdami pasiekti dar geresnių rezultatų, galite ruošti šaltalankių arbatą su imbieru. Jo užteks poros arbatinių šaukštelių.
