Amerikiečių tyrėjai, analizavę saikingo ir reguliaraus alkoholio vartojimo pasekmes, nustatė, kad žmonėms, ragavusiems alkoholinių gėrimų keturias ar daugiau dienų per savaitę, ankstyvos mirties rizika vidutiniškai išaugdavo 20 proc., praneša „The Independent“.
Ankstesni tyrimai buvo parodę, kad saikingai kiekvieną dieną vartojamas alkoholis yra naudingas širdies sveikatai (daugiausia dėl antioksidantų, kurių turi raudonasis vynas), sumažina krešulių susidarymo tikimybę ar tiesiog numalšina stresą, nes atlieka savotiško socialinio lubrikanto funkciją.
Tačiau gydytojai iš Vašingtono medicinos mokyklos parodė, kad žmonėms, kurie alkoholį vartodavo reguliariai, toks teigiamas poveikis išnykdavo, be to, jį užgoždavo kiti pavojai.
„Dabar mes žinome, kad net saikingai kiekvieną dieną alkoholio išgeriantiems žmonėms pirmalaikės mirties rizika padidėja“, - trečiadienį teigė pagrindinė tyrimo autorė, daktarė Sarah Hartz, savo tyrimą paskelbusi žurnale „Alcoholism: Clinical and Experimental Research“ („Alkoholizmas: klinikiniai ir eksperimentiniai tyrinėjimai“).
„Atrodė, kad keturias dienas per savaitę išgeriant vieną ar du stiklus alkoholinio gėrimo, žmogus apsisaugos nuo kardiovaskulinių ligų, tačiau alkoholio vartojimas kiekvieną dieną eliminuodavo šią naudą, - pridūrė ji. – Atsižvelgiant į vėžio riziką, bet koks alkoholio vartojimas yra žalingas“.
Didžiojoje Britanijoje šiuo metu galioja rekomendacijos, pagal kurias suaugę žmonės per savaitę neturėtų išgerti daugiau kaip 14 alkoholio vienetų (tai atitiktų šešias 175 ml vyno taures ar šešias pintas 4 proc. stiprumo alaus).
Sveikatos atstovai taip pat paragino vidurinio amžiaus žmones pasistengti, kad kelias dienas per savaitę jie visiškai nevartotų jokio alkoholio.
Atlikdama tyrimą, S. Hartz su savo kolegomis analizavo daugiau kaip 400 tūkst. suaugusių amerikiečių nuo 18 iki 85 metų duomenis ir nustatė, kad tiems žmonėms, kurie vartojo alkoholį daugiau kaip tris dienas per savaitę, pirmalaikės mirties nuo bet kokių priežasčių rizika buvo padidėjusi 20 proc.
Šis tyrimas pasirodė po didžiulės apžvalgos, kuri neseniai buvo paskelbta medicinos žurnale „The Lancet“ ir priėjo panašių išvadų. Jos autoriai pareiškė, kad bet koks alkoholio vartojimas neduoda jokios naudos ir pažymėjo, kad oficialios rekomendacijos turėtų propaguoti abstinenciją.
Naujausias tyrimas nustatė, kad pirmalaikės mirties rizika 20 proc. padidėdavo visose amžiaus grupėse. Tačiau autoriai pažymi, kad jei 20 ar 30 metų sulaukę žmonės, kurių gretose mirtingumas natūraliai būna mažesnis, gali ne itin būgštauti dėl 20 proc. didesnės mirties rizikos, tai vyresnio amžiaus žmonės turėtų sunerimti labiau.
„Su amžiumi savaime didėja ir mirties nuo bet kokių priežasčių rizika, taigi 20 proc. padidėjusi mirties tikimybė 75 metų amžiaus grupėje reiškia kur kas dažnesnę mirtį negu sulaukus 25 metų“, - teigė S. Hartz.
„Jei medikų rekomendacijas taikysime individualiems atvejams, gali būti tokių situacijų, kai retkarčiais išgeriama alkoholio taurė bus potencialiai naudinga“.
„Tačiau žvelgiant apskritai, žmonės nebeturėtų manyti, jog kasdien išgeriama vyno taurė turi kažkokios naudos sveikatai“, - pažymėjo ji.
