Tačiau šiais laikais tendencijos keičiasi – pastebėta, kad vartotojams retai patinka prekės, kurios turėtų patenkinti daugumos poreikius, todėl vis labiau populiarėja personalizuota mityba.
„Kiekvienas iš mūsų esame skirtingas ir valgome nevienodai, tad nėra vieningų taisyklių, kuriomis besivadovaudami būtume tikri, kad vartojame mūsų organizmui tinkamą maistą“, – tikina Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto direktorė Alvija Šalaševičienė.
Jos teigimu, subalansuotus maisto produktus pasigaminti nėra sudėtinga, tačiau žmogaus organizmas keičiasi kasdien, o kartu keičiasi ir jo poreikiai. Be to, keičiasi aplinka bei žmogaus aktyvumas, didėja netolerancija atitinkamiems maisto komponentams, o išryškėjus ligų požymiams, pradeda rūpėti ir papildomi su sveikata ir organizmo gerove susiję klausimai: optimalus energijos išteklių ir maisto balansas, fizinė būklė, miego kokybė, emocinė ir mentalinė savijauta.
„Iškyla suasmenintos, dar kitaip vadinamos personalizuotos mitybos ir jos produktų poreikis, kaip kokybiško, prailgintos trukmės gyvenimo garanto“, – atskleidžia A. Šalaševičienė.
Sujudimas personalizuotos mitybos rinkoje
Personalizuota mityba, pasak Minesotos universiteto mitybos mokslų daktarės Allison Webster, apima tai, ką sertifikuoti dietologai daro nuo šios profesijos atsiradimo: teikiami individualizuoti patarimai mitybos, sveikos gyvensenos klausimais, sudarant mitybos planus, atitinkančius pacientų fizinius, klinikinius ir emocinius poreikius.
„Tačiau pastaruoju metu personalizuota mityba tapo dar konkretesnė: vertinama žmogaus genetika, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, su miegojimu susijusi elgsena, mikrobiota ir net metaboliniai procesai, galintys daryti poveikį mūsų organizmo tinkamam funkcionavimui“, – teigia A. Webster.
Europos maisto informacijos tarybos (angl. European Food Information Council, EFIC) teigimu, personalizuota mityba pasižymi konkrečiam žmogui pritaikyta dieta, kuri papildo jo organizmą reikiamomis medžiagomis, atsižvelgiant į sudėtingą maistinių medžiagų ir genų sąveiką. Ji ne tik padeda optimizuoti asmens sveikatą, bet ir veikia prevenciškai – padeda užkirsti kelią tokioms ligoms kaip nutukimas, antro tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ir kt.
Ekspertai tikina, kad personalizuota mityba – nauja mitybos tendencija, kuri ateinančiu metu sudomins vis daugiau vartotojų. Jos rinka nuolat auga, o didieji maisto pramonės veikėjai jau investuoja į šią sritį. Dėl šios priežasties itin sparčiai auga ir su maisto technologijomis susijusių specialistų poreikis.
Prekės ženklas „Campbell Soup“ jau 2016 m. spalį paskelbė investuosianti 32 mln. JAV dolerių į personalizuotos mitybos startuolį „Habit“, teikiantį mitybos planus, sudarytus remiantis daugeliu skirtingų veiksnių, įskaitant DNR ir kraujo tyrimus. Startuolis šiuo metu jau yra rinkoje.
Maisto bendrovė „Nestle“ taip pat įsitraukė į personalizuotos mitybos rinką: 2016 m. „Nestle“ ir „Samsung“ paskelbė apie bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje revoliucinę skaitmeninės sveikatos platformą. 2017 m. „Johnson & Johnson“ ir „Seventure Partners“ pranešė apie 12 mln. JAV dolerių investicijas į Izraelio startuolį „DayTwo“, teikiantį personalizuotos mitybos rekomendacijas, paremtas žmogaus žarnyno mikrobiota ir medicinos istorija.
„Daugiausia dideli ir vidutinio dydžio rinkos dalyviai jau pradėjo kurti grupes, orientuotas į personalizuotą mitybą, suformavo bent jau pilotinius produktus ir pradėjo ieškoti galimybių dalyvauti ir įsitvirtinti šioje augančioje rinkoje“, – teigia Rony Sellam, personalizuotos sveikatos analizės įmonės „Segterra“ generalinis direktorius.
Personalizuota mityba itin paveikia mikrobiotą
Moksle yra nemažai tyrimų, susijusių su įvairių dietų ir mitybos režimų, t. y. personalizuotos mitybos įtaka žarnyno mikrobiotai. Daugybė tyrimų patvirtina, kad personalizuotos mitybos produktai, turintys daug augalinių skaidulų, gali paskatinti žarnyno mikrobiotą keistis, skatinant hidrolizuojančias bakterijas ir trumpos grandinės riebalų rūgščių gamybą.
„Akivaizdu, kad mikrobiotos sudėtis labai priklauso nuo maisto produktų ir mitybos režimo“, – sako KTU Maisto instituto Mikrobiologijos mokslo laboratorijos vedėja, vyr. mokslo darbuotoja habil. dr. Joana Šalomskienė.
Vertinant savo mitybą, taip pat reikia prisiminti žmogaus organizmą ir jo veiklą, teigia KTU Maisto instituto vadovė. „Jame nuosavų organizmo ląstelių yra 9 kartus mažiau nei jo paties virškinimo trakte ir žarnyne tūnančių mikroorganizmų ląstelių“, – sako A. Šalaševičienė.
Mokslas retoriškai iškėlė klausimą: kas „valdo“ žmogaus organizmą? Nuosavos žmogaus organizmo ar žarnyne „gyvenančios“ mikroorganizmų ląstelės, t. y. mikrobiota? Naujai atsiverianti tarpdalykinių maisto ir sveikatos mokslų tyrimų niša atsako vienareikšmiškai: žmogaus žarnyno mikrobiotos „sveikata“ ir yra kokybiškos gyvensenos ir sveikatos garantas.
Anot J. Šalomskienės, mokslas jau įrodė, kad sveikų ir sergančių žmonių mikrobiota labai skiriasi.
„Šie pokyčiai žarnyno mikrobiotoje siejami su tokiomis ligomis kaip metabolinis sindromas, reumatoidinis artritas, uždegiminės žarnyno ligos, Alzheimerio liga, cukrinis diabetas, nutukimas, periodonto ligos, gripo viruso infekcija, simptominė aterosklerozė bei kepenų ligos ir gali turėti įtakos vėžio vystymuisi“, – teigia mokslininkė.
Ateityje – dar didesnis pritaikomumas
Kraujo ir DNR tyrimai, įvairūs nešiojami prietaisai, išmaniosios programėlės – tik kelios iš daugelio formų, kuriomis remiantis šiuo metu personalizuojama mityba. Ateityje dėka nuolat besivystančių technologijų galimybės tik plėsis.
Vardindama ateities maisto gamybos tendencijas, A. Šalaševičienė išskiria inovatyvius tyrimus, kurie orientuoti į personalizuotos mitybos technologijas.
„Šiandien mokslas negali pasiekti kiekvieno vartotojo, tad išskiriamos pagrindinės grupės, identifikuojama, kokiame amžiaus tarpsnyje kokių medžiagų labiausiai reikia. Personalizuotos mitybos tobulėjimui neabejotinai daro įtaką ir skaitmeninės technologijos“, – pastebi ji.
A. Šalaševičienė neabejoja, kad skaitmeninės technologijos drauge su maisto technologijomis turi eiti drauge. „Netolimoje ateityje atėję į viešojo maitinimo įstaigą ir pridėję pirštą prie monitoriaus gausime informaciją, kokių produktų šiandien reikėtų suvalgyti ir kokį patiekalą rekomenduojama rinktis“, – sako ji.
Tai ketvirtas straipsnių ciklo apie įvairius, su maisto susijusius aspektus. Juos komentuoja Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkės ir mokslininkai.
Kitas publikacijas rasite paspaudę ant straipsnių pavadinimų:
