Svarbiausia identifikuoti skausmą sukeliančią priežastį
Su vienokiais ar kitokiais sąnarių skausmais susiduriame bene kiekvienas.
„Jaunesniame amžiuje sąnarių skausmai dažniau susiję su traumomis, fiziniu krūviu, kartais esant reumatinėms, autoimuninėms ligoms, tačiau vyresniame amžiuje šie skausmai vargina dažniau – dėl sąnarių amžinio susidėvėjimo ir per gyvenimą sukauptų mikrotraumų ar sausgyslių „nuovargio“, – teigia šeimos gydytoja E. Petrauskienė.
Vyresniame amžiuje lėtesni gijimo procesai, silpnesnis jungiamasis audinys, lėtesnis atsistatymas po traumų. Sąnario skausmas gali būti dėl sąnario kapsulės, antkaulio, pokremzilnio kaulo, raiščių, sinovijos pažeidimų, bet ne kremzlės, nes kremzlės audinyje nėra nervinių galūnėlių. Nustatyti skausmą sukeliančią priežastį yra svarbu, nes priklausomai nuo pažeistos struktūros gali skirtis gydymo taktika.
Sąnarių skausmą gali sukelti net žarnyno infekcija
Sąnarių skausmas gali būti ir kaip atskira liga, ir kaip sisteminės ligos simptomas. Skausmas gali atsirasti dėl paties sąnario pažeidimo – trauma, raiščių patempimas, kremzlės susidėvėjimas ar pakenkimas, sinovijos (tepalinio maišelio) uždegimas ar kita. Jei liga sisteminė, tuomet simptomų gali būti daugiau, ne vien tiktai sąnario skausmas – gali būti karščiavimas, daugybiniai sąnarių skausmai, rytinis sąnarių stingimas, bėrimai ar kiti simptomai.
„Sisteminės ligos, kai gali varginti sąnarių skausmai, yra podagra, reumatinės ligos – reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas ar kitos, taip pat infekciniai susirgimai tokie kaip žarnyno infekcija ar segant gripu“, – patirtimi dalinasi gydytoja.
Šalti ir drėgni orai sąnarių skausmui įtakos gali ir neturėti?
Gydytoja teigia, jog į šį klausimą sunku atsakyti, nes gerų, kokybiškai atliktų, didelės apimties mokslinių tyrimų šia tema praktiškai nėra.
Daugumoje atliktų tyrimų analizuojamas subjektyvus artritu sergančio žmogaus skausmo jutimas keičiantis oro sąlygoms, bet ne objektyvus simptomų atsiradimas ar pablogėjimas. Bet net ir analizuojant pacientų, sergančių artritais, skausmo sąsają su oro sąlygų kitimų, aiškaus ryšio visgi nenustatyta – vienuose tyrimuose jis buvo stebėtas, kitur jo visai nebuvo.
„Subjektyvų sąnarių skausmo pablogėjimą galbūt siečiau su tuo, kad šaltoje aplinkoje stiprėja sąnarių stingimas dėl aplinkinių raumenų darbo. Šaltame ore raumenys dirba lėčiau, mažėja jų susitraukimo jėga.
O jei sąnarys yra pažeistas artrito, susidėvėjusi kremzlė ar yra kitokių pažeidimų, tai menkas to sąnario funkcijos sutrikimas gali paūminti skausmą. Bet, deja, tai patvirtinančių tyrimų nėra“, – kodėl atšalus orams gali skaudėti sąnarius pasakoja E. Petrauskienė.
Kai skauda, svarbu suprasti, ar skauda „gerybiškai“
Esant sąnarių skausmams svarbiausia atskirti vadinamą „gerybinę“ būklę nuo tos, kuomet gydymas yra būtinas ir negali būti uždelstas. Pasak gydytojos, „raudoni“ simptomai, kai reikia kuo skubiau išaiškinti priežastį ir gydyti, yra – trauma, ypatingai, jei atsiranda kraujosrūva, ryškus sąnario tinimas, skystis sąnaryje, paraudimas, sąnarys karštas, „nejuda“ arba yra „laisvas“, greta yra karščiavimas, bėrimas, silpnumas ar kitokie bendrieji simptomai.
„Dažniausiai visgi sąnarių skausmai yra „gerybiniai“, jie sumažėja arba praeina net ir be gydymo per mėnesį laiko. Jei skausmas yra nedidelis, nebuvo traumos, atsiranda dėl galbūt neįprasto fizinio krūvio (daugiau pavaikščiojus, pradėjus sportuoti, pakeitus avalynę ar pan.) gydymo dažniausiai nereikia.
Skausmas dažniausia išnyksta pakeitus fizinį krūvį į įprastą, ar pakeitus jo pobūdį, taip pat kai raumenys ir sąnariai “pripranta” prie pakitusių sąlygų ir krūvio“, – apie praeinančius sąnarių skausmus pasakoja šeimos gydytoja.
Daugeliu atveju medikamentinis gydymas nereikalingas, tačiau galima naudoti priešuždegiminius vietinius tepalus ar išgerti nereceptinių vaistų nuo skausmo. Skausmui stiprėjant ir būklei negerėjant per mėnesį, reiktų kreiptis pagalbos į gydytoją.
Judėjimas ir svorio kontrolė
Pati svarbiausia profilaktinė priemonė yra judėjimas bei tinkamo svorio palaikymas. Nutukimas, antsvoris ir nejudrumas yra didžiausi rizikos veiksniai sąnarių ligoms. Todėl kiekvienas žmogus turi atrasti laiko savo dienoje fiziniam aktyvumui.
„Visiškai nėra svarbu, koks tai bus judėjimas – ar darbas sode, ar pasivaikščiojimas lauke, ar treniruotė salėje, svarbu kuo daugiau judėti ir kad judėtų kuo daugiau raumenų grupių, o kartu ir sąnarių. Judinant sąnarius, skatinamas sąnarinio skysčio gaminimas ir gerėja jo tepimas bei lėtėja dėvėjimasis“, – judėti skatina Antakalnio poliklinikos gydytoja.
Pasak jos, taip pat reiktų vengti monotoniškų, besikartojančių judesių – tai yra dažna profesinių sąnarių skausmų priežastis. Esant tokiai situacijai reiktų daryti pertraukėles, kurių metu mankštinti kitus raumenis, pakeisti judesį.
