Kas yra funkcionalusis maistas? Tai plataus vartojimo kasdien valgomas maistas, kuris, be mitybinės vertės, daro papildomą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Tačiau toks maistas negali būti medikamentų pavidalo kapsulės, tabletės, milteliai. Jo fiziologinis aktyvumas priklauso nuo į jį įdėtų veikliųjų dalių.

„Kuriant funkcionalųjį maisto produktą, į maisto produkto matricą įdedamas funkcionalusis ingredientas, toks kaip, pvz., vitaminai, probiotikai, aminorūgštys, maistinės skaidulos ir kt. Tokiu būdu maisto produktas yra praturtinamas ir patekęs į kūną atlieka sveikatai palankius fiziologinius pokyčius. Šis papildomas ingredientas ir paverčia maistą funkcionaliuoju“, – paaiškina Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto direktorė Alvija Šalaševičienė.

Alvija Šalaševičienė
Foto: KTU nuotr.

Atsirado dar praėjusiame amžiuje

Funkcionaliojo maisto sąvoka pirmą kartą buvo pristatyta Japonijoje dar 1980 m. Šis terminas apibrėžė apdorotus maisto produktus, sudėtyje turinčius specialių ingredientų, kurie papildo organizmą maistingomis medžiagomis, gerinančiomis organizmo veiklą ir funkcijas.

Prieš daugiau nei 20 metų funkcionalusis maistas ypatingai paplito JAV, pasirodžius prekių ženklų „Benecol“ iš „Raisio“ ir „Flora“ iš „Unilever“ produkcijai. Kiekvienas jų įtikinėjo dėl kliniškai įrodyto produkcijos daromo teigiamo poveikio žmogaus organizmui: buvo teigiama, kad dėka produktuose esančių veikliųjų medžiagų – augalų sterolių esterių – 12 proc. sumažinamas cholesterolio kiekis.

Funkcionaliojo maisto pradininkai Lietuvoje – KTU Maisto instituto mokslininkai, kurie šioje srityje veiklą vysto nuo 2004 m.

KTU Maisto instituto direktorė neabejoja, kad prieš daugiau nei 10 metų, kuomet KTU maisto institutas pasiūlė pirmuosius Lietuvoje funkcionaliuosius gėrimus, visuomenė dar nebuvo pasiruošusi priimti šią naujovę, tačiau šiuo metu vartotojai jau žino apie šiuos maisto produktus ir gali įtraukti juos į savo mitybą.

„Funkcionalusis maistas turėtų būti populiarus ir ateityje, nes šiandienos gamybos technologijos nėra labai sudėtingos, pvz. funkcionalieji produktai gali būti gaminami fiziniais būdais (ingredientai gali būti įterpiami maišant), biologiniais būdais (rauginant ar kitais būdais fermentuojant maisto žaliavas). Svarbu užtikrinti tokio maisto saugą ir kokybę“, – tikina A. Šalaševičienė.

KTU Maisto institutas
Foto: KTU nuotr.

Pasireiškianti nauda – įvairiapusė

Ekspertai tikina, kad funkcionalusis maistas ne tik palaiko optimalią žmonių sveikatą, užtikrina gerą savijautą, bet ir atitinka sveikos mitybos reikalavimus.

„Funkcionalusis maistas laikomas XXI amžiaus maistu“, – sako ne vieną dešimtmetį maisto technologijų srityje besidarbuojantis KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Rimantas Petras Venskutonis.

Jau minėta, kad į tokius maisto produktus, jų gamybos metu yra įdedama funkcionaliųjų maisto veikliųjų dalių, taip suteikiant maistui galimybę daryti kryptingą teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui.

A. Šalaševičienė teigia, kad svarbiausios funkcionaliojo maisto veikliosios dalys gali būti tokios kaip maistinės skaidulos, polidekstrinai, sėlenos, gerinančios virškinimo trakto veiklą, reguliuojančios cholesterolio koncentraciją bei sacharidų kiekį kraujyje; oligosacharidai, fruktooligosacharidai, galaktooligacharidai, ciklodekstrinai, kurie padeda dantų ėduonies profilaktikai ir naudojami produkto kaloringumo mažinimui; baltyminės medžiagos, baltymų fragmentai, sojų globulinas, dalyvaujantys kraujospūdžio reguliavime, stiprinantys imunitetą; vitaminai ir mineralinės medžiagos, kurios stiprina imunitetą, slopina uždegiminius procesus ląstelėse.

Taip pat polinesočiosios, omega nesočios riebalų rūgštys, kurios svarbios cholesterolio koncentracijos reguliacijai ir širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai; sacharidai-alkoholiai (polioliai) maltitolas, palatinozė, kurie taip pat skirti ėduonies profilaktikai; pieno rūgšties bakterijos (kitaip gerosios bakterijos, probiotikai) – virškinimo trakto, ypač žarnyno mikrobiomo „sveikatingumo“ reguliavimui ir kartu neužkrečiamų ligų profilaktikai.

Funkcionaliojo maisto dalys gali būti ir vitaminai E, A, C, bičių produktai, kai kurių augalų ekstraktai, bioflavonoidai, selenas, kurie svarbūs ankstyvo senėjimo, kai kurių vėžio formų, širdies, kraujagyslių ligų profilaktikai; augalų ekstraktai, Europos maistinių žolių, vaisių, uogų, šaknų ekstraktai, Kinijos ir Indijos maistinių augalų ekstraktai, naudojami įvairių ligų, senėjimo profilaktikai, imuniteto stiprinimui, darbingumo ir energijos didinimui.

KTU Maisto institutas
Foto: KTU nuotr.

Rinka nuolat auga

Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, 2017 m. pajamos iš funkcionaliojo maisto rinkos visame pasaulyje siekė 299,32 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2022 m. jos išaugs iki 441.56 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad kuo toliau, tuo labiau visuomenė bus susirūpinusi dėl savo sveikatos ir tinkamos mitybos, todėl tai atsilieps ir maisto pramonei, taip pat ir funkcionaliojo maisto gamybai.

Tuo tarpu funkcionaliojo maisto produktų paklausa didesnė išsivysčiusiose šalyse. Šių šalių vartotojai vis dažniau vartoja funkcinį maistą, suvokdami savo mitybos trūkumus. „Transparency Market research“ statistika rodo, kad 2015 m. funkcionaliojo maisto rinkos lyderė buvo JAV. Tai patvirtina ir Nacionalinio biotechnologijos informacijos centro (NCBI) 2014 m. vykdytos apklausos rezultatai, atskleidžiantys, kad beveik 90 proc. JAV suaugusiųjų pripažįsta funkcinio maisto teikiamą naudą.

Tačiau funkcionaliojo maisto pardavimai nuolat auga visame pasaulyje: remiantis „Statista“ prognozėmis, numatoma, kad 2024 m. funkcinio maisto pardavimai Azijos ir Ramiojo vandenyno regione sieks 104 mlrd. JAV dolerių, Šiaurės Amerikoje – 68, Europoje – 52, Centrinėje ir Pietų Amerikoje – 17, o Vidurio Rytuose ir Afrikoje – 12 mlrd. JAV dolerių.

KTU Maisto instituto direktorė tikina, jog funkcionaliųjų maisto produktų gamyba – viena iš perspektyviausių maisto pramonės sričių.

„Tai ypač aktualu XXI a., suasmenintų pasirinkimų ir veiklos laukų eroje, kurioje prevencinė, personalizuota mityba palaipsniui perima iš medicinos gyvenimo kokybės ir ilgaamžiškumo palaikymo įrankius, pakeisdama juos personalizuotos mitybos terapija“, – teigia A. Šalaševičienė.


Tai pirmas iš keturių straipsnių ciklo apie įvairius, su maisto susijusius aspektus. Juos komentuoja Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkės ir mokslininkai.