Dauguma Europos šalių sveikatos apsaugos ministerijų šiomis dienomis yra paskelbusios antrąjį arba didžiausią trečiąjį karščio pavojaus lygius sveikatai, reikalaujančio maksimalaus sveikatos priežiūros specialistų, įvairių institucijų bei visuomenės susitelkimo. Vienos populiariausių priemonių – gyventojams nuolat pateikiamos įvairios atmintinės, platinamos rekomendacijos kaip ištverti vyraujančius tropinius karščius.
Primenama, kad pavojus gali nutikti visais atvejais, kai oro temperatūra padidėjusi ženkliau įprastinės, o karštumas gali sukelti gyvybei pavojingus, mirtinus, kaip dehidratacija ar perkaitimas, sveikatos sutrikimus. Beje, padidėjęs oro užterštumas ir drėgmė dar labiau apsunkina neigiamą karščio poveikį sveikatai.
Visgi, jeigu tinkamai pasirengtume, itin paprasti veiksmai ir elgsena padėtų mums apsisaugoti nuo sveikatai neigiamo karščio poveikio. Beje, Prancūzijoje nacionalinis priemonių ir veiksmų planas padėsiantis apsisaugoti nuo karščio bangų buvo inicijuotas kuomet 2003 metais neįprasti karščiai pareikalavo 15 000 gyvybių. Deja, 2017 m. birželio 17-27 dienomis pasikartojusi karčio banga nusinešė dar 580 gyvybių, sąlygodama net 6 proc. mirčių dėl visų priežasčių visose amžiaus grupėse padidėjimą.
Patarimai kaip apsisaugoti yra itin paprasti:
- drėkinti reguliariai savo kūną vandeniu ir įvairiomis priemonėmis vėsinti patalpą;
- (!) būkite atsargūs su ventiliatoriais. Publikuotas Amerikos kardiologų tyrimas įrodė, kad ventiliatoriaus naudojimas aukštoje temperatūroje gali sukelti kūno temperatūros kilimą ir pulso padidėjimą vyresniems nei 60 metų žmonėms;
- esant galimybėms ribokite savo veiklos aktyvumą lauke nuo 11 iki 16, ar netgi 21 valandos;
- siekdami išlaikyti vėsą namuose dienos metu, uždarykite langus, užtraukite užuolaidas;
- atitinkamai saugokite savo namiškius ir draugus, darbe – kolegas, o vyresnio amžiaus pacientams dėl sumažėjusios karščio tolerancijos netgi rekomenduojama palaikyti nuolatinį ryšį su vaikais, draugais;
- pakankamai valgykite (vaisiai, daržovės, sriuba (gaunate skysčių!);
- nevartokite alkoholio;
- stenkitės riboti didesnį fizinį krūvį;
- VARTOKITE PAKANKAMAI VANDENS, bent 1,5 litro per dieną!
Ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus pacientams, ypač sergantiems gretutinėmis ligomis, vartojantiems medikamentus, nes pastarieji dėl sutrikusios šilumos reguliacijos, sumažėjusio karščio pojūčio, prakaitavimo, troškulio jausmo, lemiantį nepakankamą skysčių suvartojimą, negali užtikrinti reikiamo cirkuliuojančio skysčio kiekio organizme. Dėl to blogėja inkstų funkcija, sutrinka elektrolitų, mikroelementų apykaita.
Su amžiumi mažėja prakaito liaukų, o kartu ir galimybė garinti bei vėsinti savo organizmą, todėl didėja kūno temperatūra. Taigi, lieka viena galimybė – reguliariai vartoti reikiamą kiekį skysčių. Tačiau daugelis pagyvenusių žmonių tai pamiršta, o specialistai netgi siūlo pvz., virtuvėje kas valandą nusistatyti laikrodžio skambutį, primenantį, kad metas išgerti reikiamą skysčio kiekį (tai galėtų būti 0,5-1 stiklinės).
Kaip atpažinti, kad vyresnio amžiaus pacientui trūksta skysčių:
- pasikeičia įprastas elgesys, skundžiasi silpnumu, didžiuliu nuovargiu, iki tol nebuvusiais sunkumais judant;
- galvos svaigimas, sąmonės sutrikimo epizodai, traukuliai;
- pykinimas, vėmimas, viduriavimas, atsiradęs troškulys;
- raumenų mėšlungis;
- padidėjusi kūno temperatūra (didžiausia 38,50C);
- neįprastas naktinis sujaudinimas.
Kokie yra pagrindiniai galimo pavojaus požymiais iki tol buvusiems sveikiems:
- Atsiradęs silpnumas, galvos svaigimas, sumišimas, dezorientacija aplinkoje – gali būti pirmieji dehidratacijos požymiai. Atidžiai stebėkime save, artimuosius ir draugus.
- Ištikęs saulės smūgis gali turėti labai skaudžių pasekmių, pasireiškiančių neįprastai agresyviu elgesiu, šilta, raudona, sausa oda, galvos skausmu ir pykinimu, mieguistumu, troškuliu, sumišimu, traukuliais ar net sąmonės netekimu.
Susiklosčius tokiai situacijai, nedelsiant skambinkime 112. Laukiant pagalbos nukentėjusį perkelkime į vėsią aplinką, girdykime vandeniu, nurenkime, vėsinkime kūną dėdami bet kokias drėgnas priemone.
Trys klaidos, kurių negalime daryti užklupus karščio bangai:
1. vėsintis lediniu vandeniu duše. Staigus kūno atvėsinimas gali sukelti terminį šoką;
2. maudytis nežinomose vietose. Būkime atsargūs pasirenkant vandens telkinį, ne tik dėl saugumo bet ir dėl galimo bakterinio maudinviečių užterštumo. Tai gali pasireikšti ne tik odos sudirginimu, o nurijus vandens ir virškinamojo trakto infekcijai. Niekada nesimaudykite, kai esate pavargę ir pavartoję alkoholio;
3. nemiegokite greta ventiliatoriaus, ypač naktį, arba jį laikykime tinkamu atstumu. Pučiamas ar generuojamas labai sausas ar šaltas oras – teisioginis pavojus viršutinių kvėpavimo takų uždegimams. Priešingai, miegokime gerai išvėdintose patalpose.
Turime būti dėmesingi ir įverti pavojų keliaujant, pvz., transporto priemones taip pat veikia karštumas. Antai, Prancūzijoje avarinės tarnybos 2018 rugpjūčio 3-6 dienomis sulaukė 63 000 skambučių dėl sugedusių automobilių. Dažniausios priežastys: akumuliatoriaus išsekimas dėl intensyvaus kondicionieriaus vartojimo, variklių perkaitimas, elektrinės dalies gedimas ir kt.
