Papasakojo, kuo sveikatai naudinga paprastoji morka: patiks ne tik inkstams ir kepenims

Tas vokietys, misliju, yr baisiai įdomus. Šitatai atplaukė daug vokietių į Klaipėdos festivalį. Iš zūbų ir sandalų gali pasakyt, kad tas ir yr. Veizas, dairos į muilus, į kvartūgus, į vietoj sukamus bankuchenus, bet – lauk, šuneli, kolei pastips kumelė. Skūps, nieko neperk, tiktais juokias dantis už lūpos užkabinęs. Brangi jam, sako, mūsų Lietuvelė.

Užvaišinom tada anus nemokamais pelynais. Nuo pilvų ir parazitų.

Vokietys lygiais zūbais juokas, duokš šen tų žolių, paragausma. Sakau, mažą grūdelį tik. „Ne ne, duok šen, sulapnosiu tujaupat, man viskas įdomu“, ant viso festivalio garsiai juokas.

Iš pat pradžių nieko neįvyko, nesuprato, bet kai visi receptoriai iki galo atsidarė ir žinią atnešė, zūbai smarkiai susisuko.

„Uf, šaize, uf, šaize“, visi juokai staigiai praėjo, spaudytis pradėjo, gerai, kad šalia šalto pilstomo alaus pardavinėjo, puolė eurus iš kišenės traukt ir iš karto smarkiai šliurpt.

Bet visgi nesupyko, liuksą nueidamas parodė, musiet pilvas anam iš karto susitvarkė.

Kits vokietys lygiais plaukais pats save sunervuojęs ėmė burbuliuot ir įrodinėt, kodėl jūs, Klaipėdos lietuvuliai, vokiškai nekalbat, mes juk čia Mėmelin tuntais atlekiam, ko čia dabar visiems, ir jums, ir mums, anglizmais laužytis. Tyliai sau misliju – jei jau dažnas svetys čia esi, tai ir galėtumei mūsų kalba patsai kalbėti.

Vo trečias priėjęs iškilmingai ėmė klausti, kiek ta Bružienė vokiškai moka.

„Bitešion“, „Dankėšion“, vardiju.

„Šaize“, paskiau sakau pelynus prisiminusi.

„Aahh“, – suriaumojo, atbulas atšoko. Trumpai pasakojant tolimesnius įvykius, bloga mokine išvadino.

Ir suprask tu, paprastas žmogeli, iš katrų mokytojų dabar reik mokytis.

Bet papasakoti norėjau apie paprastąją morką. Šiuo metu laukuose skėtukais vidury juodu tašku dar žydi, bet jau greitai nužydės, sėklas brandinti pradės. Paprastoji morka yra valgomosios giminaitė, suprantama. Galima ir šaknis kasti, bus balta ir mažesnė už mūsų daržinę valgomąją, užtat naudingesnė – badmečiu lietuvuliai ir šitas kasė, šutino, tarp dantų voliojo, kartais kavą gaminosi ir musiet visai sveiki buvo.

Ne tik šaknis, bet ir visą antžeminę dalį su visais žiedais dabar dar galima prisipjaut. Ir kepenims, ir inkstams pagelbės, juk šlakus šalina, šlapimo pūslę gerina, rašo, kad ir akmenims neleid susidaryt, o jau atsiradusius tirpina. Ir diabetui esant padeda, netgi lytinius hormonus skatina, mėnesines reguliuoja. Nėščiosioms tad negalima, spazmai ne laiku gali atsitikt.

Užtat puikus ir visai skanus prieskonis į miltelius susimalus išeina. Valgomosios morkos, tos, katra mūsų įprastoji, viršutiniai lapai irgi puikūs, į ruputynes, padažynes, į užtrinus lygiai taip pat tinka dėt.
Ilgai paskiau galvojau – juk festivaly, kai su tais vokiečiais daug bliurbėjom, pamiršau aniems priminti, kad musiet anie patys bus pamiršę, kad paprastųjų morkų sėklomis dažnai savo vokiškus sūrius skanindavo. Ir apie karves vokiečių žemėj paklaust pamiršau.

Būčiau dar kartu pabėdojusi, kad Gerduvėnuos viena tokia juodai marga belikusi ir ta pati tik kaip kokia madinga edukacija.

Giedrės ir Lino Bružų žolelių ūkis, Gerduvėnų k. Tel. [phone].