LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ viešėjo Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja onkodermatologė Jolita Gibavičienė ir atsakė į svarbius, ypač dabar rūpimus klausimus.
– Melanomą turbūt galima pastebėti paprasčiausiose vietose, bet, matyt, žmonės retai tai supranta?
– Ši liga dažniausiai yra pastebima odoje, gali būti visame kūne. Gali būti plaukuotoje galvos dalyje, ant nugaros, ant kojų odos, tarpupirščiuose, žmogus dažnai to nesitiki naguose, panagėse, lūpų gleivinėje. Yra tokių vietų, kur žmogus pats ir nepažiūri – burnos ertmėje, analinėje srityje. Visoje šiose vietose gali būti piktybinis pigmentinis navikas.
– Žmonės dažnai įsitikinę, kad dėl melanomos reikėtų stebėti keistos formos apgamus, tačiau jūs paminėjote nagus, tarpupirščius, o ten nebūtinai gali būti apgamas?
– Iš tikrųjų tai yra retai sutinkami susirgimai. Jei Lietuvoje yra registruojama apie 330-350 naujų melanomos atvejų per metus, tai sudarytų 0,5-1 proc. iš visų vėžių.
– Ar yra aišku, dėl kokių priežasčių gali atsirasti melanoma naguose?
– Dėl melanomos atsiradimo aiškios priežasties naguose nėra. Melanomos atsiradimui priežasčių gali būti daug, kelios iš jų – ultravioletinė spinduliuotė, genetika, ultravioletinių spindulių per didelis kiekis vaikystėje. Yra daug dalykų, kurie susideda, net kartais sunku atsakyti, kodėl taip atsitiko.
– Kalbant apie ultravioletinius spindulius sklando gandai, kad atliekant gelinį lakavimą, žmogus gauna ultravioletinių spindulių, kurie pakenkia ir taip gali atsirasti ponaginė melanoma. Tai tiesa ar mitas?
– Galbūt tai yra mitas, nes niekada neteko susidurti rimtesnėje literatūroje, kuri nėra vien tik populiari, susijusi su mokslu ar tyrimais, kad apie tai būtų rašoma ar kalbama. Ėjimas į soliariumus, besaikis deginimasis saulėje, nesisaugojimas šiltuose kraštuose gali būti vienos iš priežasčių. Be abejonės, apie tai yra rašoma. Amerikos dermatologų asociacija buvo atlikusi tyrimą, kuriame tyrė tolimųjų reisų vairuotojus: jie sėdi prie atviro lango, ranką iškišta pro langelį. Buvo pastebėta, kad žymiai dažniau aptinkamas odos vėžys arba melanoma buvo, kai vairuoji – kairė ranka ir kairys skruostas. T. y. ta kūno dalis, kurią dažniau veikia ultravioletinė spinduliuotė.
– Jei žmogus pastebi pakitimų ant odos ar ant nagų ar kitur, kaip greitai reikia kreiptis į medikus, kaip greitai ta liga progresuoja?
– Žmogus, pamatęs neįprastą plėmą savo panagėje, gali išsigąsti, tačiau yra daugybė kitų to priežasčių. Tai galėjo būti trauma, kraujosrūva, kuri gali būti dėl to, kad žmogus vartoja kraują skystinančius preparatus. Nereikia iš karto išsigąsti, bet jei matai, kad tas vaizdas nesikeičia dvi savaites, vertėtų tai parodyti gydytojui. Diagnozuoti melanomą panagėse nėra taip paprasta – reikalingas mėginys ir jis nėra taip paprastai paimamas.
– Kokia yra statistika gydant melanomą?
– Statistika yra ir šiurpi, ir gera. Gera todėl, kad pirmų stadijų navikai yra išgydomi praktiškai iki 100 proc. Antros stadijos jau blogiau. Tačiau kalbant apie 3-4 stadijas, rezultatai yra kur kas blogesni. Nepaisant to, kad yra atsiradę naujų vaistų, tačiau pagrindinis gydymas yra chirurginis.
– Kaip dažnai tikrintis?
– Savo sveikata turėtų rūpintis pats žmogus. Jis turėtų stebėti, kas jam darosi, kaip jis keičiasi, o kilus neaiškumams, kreiptis į gydytojus, na nors kartą per metus.
