Gražgarsčių lapai yra liauni, nedideli ir pasižymi aštroku skoniu. Kaip ir kituose lapiniuose žalumynuose, gražgarstėse yra tam tikras kiekis naudingųjų nitratų – 250 miligramų šimte gramų augalų.

Tyrimai parodė, kad vartojant daug natūralių nitratų sumažėja kraujospūdis, gausėja sportuojant reikalingos energijos atsargos, o mankštinantis organizmas patiria mažesnį deguonies stygių.

Svetainėje medicalnewstoday.com publikuotame straipsnyje apžvelgtos maistinės gražgarsčių savybės, nurodyta, kuo šis augalas naudingas sveikatai ir kaip kuo daugiau jo suvartoti su kasdien valgomu maistu. Išskirti ir keli rizikos veiksniai, susiję su gražgarsčių vartojimu.

Nauda

Visų rūšių vaisių ir daržovių vartojimas nuo seno siejamas su mažesne daugybės susirgimų rizika.

Begalė tyrimų įrodė, kad gausus lapinių augalų, tokių kaip gražgarstės, vartojimas mažina nutukimo, cukrinio diabeto, širdies ligų ir įvairių gyvenimo trukmę trumpinančių veiksnių riziką, nes stiprina sveikatą, gausina energijos atsargas ir padeda išlaikyti mažesnį svorį.

1. Mažina vėžio tikimybę

Dauguma vertingų gražgarsčių savybių yra tokios pat kaip brokolių, lapinių ir briuselinių kopūstų.

30 pastarųjų metų gausus bastutinių šeimai priskiriamų augalų vartojimas yra siejamas su mažesne rizika susirgti vėžiu, ypač plaučių ir storosios žarnos.

Neseniai atlikti tyrimai leidžia manyti, kad tam tikras junginys – sulforafanas, – kurio sudėtyje yra sieros, suteikia bastutinių šeimos augalams dvi jiems būdingas savybes – aštroką skonį ir priešvėžinių galių.

Šiuo metu atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti sulforafano, kaip vėžio progresavimą stabdančio junginio, efektyvumą. Ypač daug vilčių siejama su sėkmingu jo pritaikymu melanomos, taip pat stemplės, prostatos ir kasos vėžio atvejams.

Mokslininkai nustatė, kad sulforafanas gali veikti kaip histonų deacetilazės (HDAC) inhibitorius, kitaip sakant, slopinti konkrečių, formuojantis vėžinėms ląstelėms dalyvaujančių fermentų poveikį. Dėl galimybės sustabdyti HDAC fermentų veikimą sulforafano turintys maisto produktai gali būti priskirti veiksmingoms vėžio prevencijos ir gydymo priemonėms.

Bastutinių šeimai priklauso brokoliai, kalafiorai, briuseliniai, lapiniai kopūstai, ropės ir gūžiniai kopūstai, taip pat mažiau populiarūs špinatiniai kopūstai, japoniniai ridikai, kaliaropės, paprastieji rėžiukai ir, žinoma, gražgarstės.

Gražgarstėse dar yra chlorofilo, kuris, kaip buvo pastebėta, efektyviai blokuoja kancerogeninį heterociklinių aminų poveikį. Heterocikliniai aminai susidaro kepant maistą aukštoje temperatūroje.

2. Mažina osteoporozės riziką

Kai organizme ima trūkti vitamino K, gerokai padidėja kaulų lūžių tikimybė. Gaunant pakankamai vitamino K gerėja kaulų būklė, nes šis vitaminas dalyvauja kaulų atsinaujinimo procesuose, gerina kalcio pasisavinimą ir mažina su šlapimu pasišalinantį jo kiekį.

Vartojant gražgarsčių pavyksta gauti rekomenduotiną dienos kalcio normą.

3. Mažina diabeto simptomus

Lapiniuose augaluose yra alfa lipoinės rūgšties. Tai antioksicantas, padedantis sumažinti gliukozės lygį, padidinantis jautrumą insulinui ir užkertantis kelią oksidacinio streso sukeliamiems pokyčiams diabetu sergančio paciento organizme.

Tiriant alfa lipoinės rūgšties savybes paaiškėjo, kad šis antioksidantas mažina periferinio nervo pažeidimus.

Vis dėlto daugelis tyrimų buvo atlikta naudojant intraveninius alfa lipoinės rūgšties preparatus, o jį vartojant teikiama nauda dar nepatvirtinta.

4. Didina ištvermę sportuojant

Įrodyta, kad geriant burokėlių sultis gaunami natūralūs nitratai gerina raumenų aprūpinimą deguonimi atliekant fizinius pratimus, o tai reiškia, kad vartojant pakankamai natūralių nitratų stiprėja ištvermė, todėl pavyksta ilgiau užsiimti energijos reikalaujančia sportine veikla.

Kai kurie mokslininkai tikina, kad šios medžiagos gali pagerinti širdies ir kraujagyslių, taip pat kvėpavimo takų ligomis sergančių asmenų būklę ir medžiagų apykaitos sutrikimų turinčių ligonių savijautą, mat šiems žmonėms dėl deguonies trūkumo paprastai sunkiau užsiimti kasdiene fizine veikla.

Atlikus eksperimentą, per kurį dalyviai turėjo gerti burokėlių sultis, paaiškėjo, kad 4 kilometrų bėgimo distanciją dėl natūralių nitratų poveikio pavyksta įveikti 11 sekundžių greičiau.

Burokėliai – tik viena iš daugelio daržovių, kuriose gausu natūralių nitratų. Vieni iš vertingiausių šių junginių šaltinių – žalios lapinės daržovės, kurioms, aišku, priklauso ir gražgarstės.

Rizikos veiksniai

Efektyvią ligų prevenciją ir gerą savijautą lemia maitinimosi įpročių visuma, kitaip sakant, bendras mitybos planas, todėl bet kuriuo atveju geriau vartoti įvairų sveiką maistą, užuot skyrus dėmesį konkretiems puikios sveikatos šaltiniais laikomiems produktams.

Jei tenka vartoti kraujo krešėjimą stabdančių vaistų, pavyzdžiui, varfarino, svarbu nepradėti staiga drastiškai mažinti arba didinti vitamino K šaltiniais laikomų produktų kiekio kasdieniame racione, mat vitaminas K daro didžiulę įtaką kraujo krešėjimui.

Netinkamomis sąlygomis laikomose nitratų turinčiose sultyse gali pradėti daugintis bakterijos, paverčiančios nitratus nitritais ir užkrečiančios sultis. Daug nitritų turintys produktai gali būti kenksmingi.

Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat tiems, kuriems aktualus bent vienas rizikos veiksnys, prieš pradedant gausiai vartoti nitratų turinčius produktus tikrai praverstų gydytojo konsultacija. Nitratų gausus mitybos planas gali netikti, jei vartojama kokių nors medikamentų, pavyzdžiui, organinių nitratų, nitroglicerino arba nitritų preparatų, skirtų krūtinės anginos simptomams palengvinti.