Statistika rodo, jog Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama keliems šimtams žmonių, dažniausiai – pavėluotai. Kaip teigia Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Galvos, kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė, ankstyvoje stadijoje nustatytą ligą galima suvaldyti ir pilnai išgydyti, svarbu patiems pastebėti jos požymius, rašoma pranešime spaudai.
Pagrindinis rizikos veiksnys – saulė
Melanomos susirgimai tarp visų odos piktybinių navikų užima 10 procentų. Nepaisant to, nuo šios ligos formos miršta daugiausiai (iki 75 proc.) odos vėžiu sergančių pacientų. Lietuvoje medikai kasmet suskaičiuoja apie 300 naujų susirgimų melanoma. Susirgti šia vėžio forma labiausiai rizikuoja žmonės, kurių oda lengvai ir greitai nudega saulėje. Tai ypač būdinga turintiems šviesią, strazdanotą odą taip pat šviesius ar rudus plaukus bei mėlynas akis.
Pastaruoju metu Lietuvoje odos vėžio pacientų amžius vis jaunėja – dėl melanomos į medikus kreipiasi 20-mečiai jaunuoliai ir netgi nepilnamečiai. Kaip sako gydytoja Jolita Gibavičienė, išaugusį jaunimo polinkį sirgti odos vėžiu iš dalies galima sieti su žalingu pomėgiu lankytis soliariumuose ir neatsakingu deginimusi kaitrioje saulėje.
„Pernelyg ilgai būnant saulėje be apsaugų, ypač vaikystėje ar paauglystėje, padidėja rizika ateityje susirgti melanoma. Geriausiai savo odą nuo per didelio saulės poveikio galima apsaugoti dėvint tinkamą aprangą, galvos apdangalus bei naudojant apsauginius kremus“, – apie tai, kaip galima sumažinti melanomos riziką, kalba J. Gibavičienė.
Dėl susirgimų melanoma gydytoja labiausiai įspėja į pietų kurortus vasarą keliaujančius poilsiautojus. Mat saulės spindulių kritimo kampas arti pusiaujo yra itin pavojingas. Šiaurės pusrutulyje gyvenančių žmonių odoje natūraliai yra mažiau melanino, tad ji neturi apsauginių mechanizmų nuo intensyvios pietų saulės. Atliepiant į tai, gydytoja griežtai rekomenduoja vengti aktyvių saulės spindulių tarp 11 val. ir 14 val., ypač vidurdienį.
Atpažinti padės bjauriojo ančiuko sindromas
Gyd. J. Gibavičienė tvirtina, jog nors saulės ultravioletinių spindulių poveikis yra vienas didžiausių rizikos veiksnių, melanomą gali nulemti ir žmogaus genetika.
„Kartais melanoma išsivysto tokiose kūno vietose, kurias saulė sunkiai pasiekia, t.y. pažastyse, lytinių organų ar išangės srityse“, – dėsto J. Gibavičienė.
Anot specialistės, odoje atsiradus naujam dariniui arba pastebėjus, jog keičiasi apgamo forma, dydis, paviršius, kraštai ar spalva, darinys kraujuoja, jį perši ar niežti, reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą. Melanomos atpažinimo principas, kai vienas apgamas ryškiai skiriasi nuo kitų odos darinių, vadinamas bjauriojo ančiuko sindromu.
Chirurgė tvirtina, jog paprastai žmonės nejaučia jokių simptomų ir nežino turintys jau pažengusį naviką. Todėl specialistė pataria išsiugdyti įprotį reguliariai apžiūrėti save veidrodyje, o odos pokyčius fiksuoti fotoaparatu. Sunkiau prieinamas kūno vietas vertėtų paprašyti patikrinti artimųjų.
Efektyviam melanomos gydymui taikomi keli metodai
Anot J. Gibavičienės, didžiausias melanomos keliamas pavojus – metastazės, kurios gali atsirasti kituose organuose: limfmazgiuose, kepenyse, plaučiuose ar net smegenyse. Kadangi melanoma yra piktybinis navikas, jo gydymo efektyvumas priklauso nuo daugelio faktorių. Vienas iš sėkmingą gydymą lemiančių aplinkybių – ligos stadija.
Anksti diagnozavus ligą, kol navikas yra iki 1 mm gylio, melanoma sėkmingai išgydoma pašalinus ją chirurginiu būdu. Navikas išpjaunamas 1,5–2 cm nuo jo kraštų. Prireikus melanomos šalinimo operacijos metu dėl galimo odos defekto gali būti atliekama odos plastika.
„Diagnozavus melanomą, būtina ištirti paciento limfmazgius dėl galimų metastazių, – sako gydytoja onkologė J. Gibavičienė. – Turi būti atliekama sarginio limfmazgio biopsija. Geriausia ligos prognozė, kai melanoma yra odos paviršiuje ir dar neišplitusi už odos ląstelės ribų.“
Kiekvienas melanoma susirgęs pacientas yra ištiriamas dėl galimų genetinių pakitimų. Po melanomos pašalinimo chirurginiu būdu pacientui skiriamas medikamentinis gydymas biologine terapija arba imunoterapija. Dažniausiai gydant melanoma sergančius pacientus taikomos kelių metodų kombinacijos.
Ypač pažengusiai melanomai kartu su tradiciniais gydymo būdais yra taikoma imunoterapija. Kaip sako „Froceth“ vadovė Agnė Vaitkevičienė, jei žmogaus imuninė sistema yra nepajėgi kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, į pagalbą pasitelkiama aktyvioji imunoterapija, kuri padeda imuninę sistemą sugrąžinti į normalų režimą ir ją iš naujo išmoko naikinti vėžines ląsteles.
„Dendritinių ląstelių preparatas indukuoja priešvėžinį imuninį atsaką, kuris gali užšaldyti ligą kurioje nors iš stadijų ir neleisti jai plisti ar atsinaujinti. Pradėjus šį vaistą taikyti kuo anksčiau, jis gali padidinti vėliau taikomo gydymo klinikinį efektyvumą“, – apie imunoterapijos derinimą su tradiciniais vėžio gydymo metodais pasakoja A. Vaitkevičienė.
