Jei ryte žmogus jaučiasi apsunkęs, reiškia, kad per žiemą organizme prisikaupė kenksmingų medžiagų. Simptomus nesunku pamatyti patiems – rytais gali būti sunku judinti kojas ir atmerkti akis, burnoje sutirštėja seilės, jaučiamas sausumas, o liežuvis apsinešęs. Tai atskleidžia, jog organizme sutriko maisto virškinimas arba atsirado lėtinių uždegimų. Simptomai signalizuoja, kad organizmui reikia išvalymo. Anot fitoterapeuto V. Skirkevičiaus, geriausia priemonė – pavasarinės žolelės ar jų ekstraktai, rašoma pranešime spaudai.

„Po žiemos organizmas veikia lėčiau ir yra užterštas susikaupusiomis gleivėmis. Augalai yra geriausia priemonė joms išvalyti, paskatinti inkstų ir kepenų darbą. Kiaulpienė, dilgėlė ir garšva greitina žmogaus medžiagų apykaitą ir kenksmingų medžiagų tirpimą organizme“, – sako V. Skirkevičius.

Garšva
Foto: Asmeninis archyvas

Žolelės – gamtos dovana: kur ir kaip rinkti

Specialisto teigimu, antžemines augalo dalis ir pakankamai išsprogusius pumpurus geriausia rinkti pavasarį. Tokiu metu gamtoje taip pat randami dirviniai asiūkliai, lapiniai česnakai, juodieji serbentai ir aviečių ūgliai gudobelės lapeliai. Pavasarį pasirodantys liepų pumpurai veiksmingai gerina kepenų darbą, mažina uždegimus ir reguliuoja prakaitavimą. Kaip sako fitoterapeutas, augalus geriausia rinkti kuo toliau nuo miesto – miške ar sode, tačiau vertėtų vengti ūkininkų dirbamų laukų.

„Žoleles geriausia rinkti pirmoje dienos pusėje, gimtosiose vietose, toliau nuo aktyvaus žmogaus gyvenimo. Pavyzdžiui, kiaulpienes patariama rinkti nuošalesnėse vietose, kur joms sunkiau augti. Kovodamos už būvį, jos prikaupia daugiau naudingų medžiagų, kurios mūsų organizmui padeda išsivalyti“, – sako žolininkas.

Kaip efektyviausiai įsisavinti medžiagas

Valomąsias žoleles galima vartoti šviežias, ką tik nuskintas, o žiemai prisidžiovinti ir gerti arbatas. Augaluose yra fermentų ir augimo hormonų, kurie švieži suteikia žymiai daugiau energijos nei džiovinti, mat dalis medžiagų džiūvant sunyksta. Tačiau, anot fitoterapeuto, džiovintų, į miltelius paverstų augalų poveikis yra stipresnis. Jis sako, jog per dieną užteks vieną arbatinį šaukštelį žolelių užgerti šiltu vandeniu.

Gudobelė

Ne paslaptis, jog šiuolaikiniam žmogui lieka vis mažiau laiko poilsiui, sveikai mitybai, ypač maistingų medžiagų ieškojimui gamtoje. Specialisto teigimu, užimtiems žmonėms yra kitas, efektyvesnis pasirinkimas – augaliniai ekstraktai, kurių veikimo pagrindą sudaro natūralios žolelės.

„Gamtoje surinktos žolės savyje turi daugiau naudingų medžiagų, bet veikia švelniau. Stipresnį ir spartesnį poveikį suteikia kapsulėse ekstrahuotos medžiagos“, – dėsto fitoterapeutas.

Žolininkas atkreipia dėmesį, kad sergantiems žmonėms patartina rinktis greitesnį poveikį turinčius augalų ekstraktus. Tuo tarpu sveikas žmogus, norintis profilaktškai gerinti savijautą, gali rinktis šviežias arba džiovintas žoleles.

„Gamybos procese į kapsules įdedamos medžiagos, padedančios įsisavinti naudingąsias žolelių medžiagas. Be to, kapsulėse maišomi keli augalai, skirtingi jų skoniai. Tokiu būdu nesutrinka virškinimas“, – pasakoja jis.

Dilgelės

Fitoterapeutas pasakoja, kad vaistinėse galima rasti įvairiausių pavidalų ir skonių augalinių ekstraktų. Svarbu tik žinoti, kokius negalavimus žmogus nori įveikti. Imuniteto stiprinimui puikiai tinka kurkumino, margainių, bijūnų, dilgėlių, kiaulpienių ekstraktai. Širdies veiklai geriausiai tiks gudobelės ir sukatžolių ekstraktas.