Svogūnai skiriasi dydžiu, forma, spalva ir skoniu. Populiariausi raudonieji, geltonieji ir baltieji svogūnai. Jų skonis gali būti nuo salstelėjusio iki itin ryškaus ir aštraus, o tai labiausiai priklauso nuo metų laiko, kada jie auginami ir vartojami.

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje kiekvienais metais suvartojama per 48 mlrd. kilogramų svogūnų.

Svogūnai naudingi sveikatai: jie mažina nutukimo riziką, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, užkerta kelią vėžiui. Svogūnuose gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Įtraukti svogūnų į savo maisto racioną labai paprasta – virtuvėje juos galima pritaikyti pačiais įvairiausiais būdais.

Svogūnų nauda

Vaisių ir daržovių vartojimas jau seniai siejamas su mažesne įvairių grėsmių sveikatai rizika. Ne vienas tyrimas atskleidė, kad daržovės, konkrečiai – svogūnai –sumažino ankstyvos mirties, diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Be to, svogūnas siejamas su energija, atsparumu antsvoriui ir sveikesniais plaukais bei oda.

Vėžys

Amarilinių šeimos daržovės mokslininkų dažnai minimos kovos su vėžiu kontekste, ypač kalbant apie skrandžio ir žarnyno vėžį. Dažniausiai jų nauda siejama su juose esančiais organiniais sieros junginiais.

Tikslus mechanizmas, kaip šie junginiai užkerta kelią vėžiui, vis dar neįvardyti, tačiau viena iš hipotezių skelbia, kad jie stabdo auglių augimą ir vystymąsi, neleidžia formuotis laisviesiems radikalams. Be to, svogūnuose gausu galingo antioksidanto vitamino C, kuris taip pat pražūtingas neretai vėžį sukeliantiems laisviesiems radikalams.

Gaubtinės žarnos vėžys

Kuo daugiau ląstelienos su vaisiais ir daržovėmis gauna žmogus, tuo mažesnė rizika jam susirgti gaubtinės žarnos vėžiu. Vienas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 7 porcijas daržovių per savaitę suvalgantys žmonės pastebimai mažiau rizikuoja susirgti šia onkologine liga.

Prostatos vėžys

Specializuotas leidinys „Journal of the National Cancer Institute“ skelbia vieno tyrimo išvadas. Jo metu buvo analizuojamas amarilinių šeimos daržovių vartojimo ir mažesnės prostatos vėžio rizikos ryšys. Paaiškėjo, kad vyrai, valgantys daugiausia tokių daržovių, mažiausiai rizikavo susirgti prostatos vėžiu.

Stemplės ir skrandžio vėžys

Tyrimai atskleidė, jog tie, kurie dažnai valgo svogūnų, gali džiaugtis tokia mityba veiksmingai mažinantys stemplės ir skrandžio vėžio riziką. Keli apklausomis paremti tyrimai parodė, kaip veiksmingai amarilinių šeimos daržovės padeda apsisaugoti nuo stemplės ir skrandžio vėžio. Panašių rezultatų pateikė ir tyrimai su gyvūnais.

Miegas ir gera nuotaika

Mokslininkai nustatė, jog svogūnuose esantis natūralus folatas padeda įveiki depresiją. Homocisteinas užkerta kelią kraujui ir maistingosioms medžiagos pasiekti smegenis, o folanas neleidžia jam kauptis. Jei organizme per daug homocisteino, jis trikdo gerą savijautą lemiančių hormonų serotonino, dopamino ir norepinefrino gamybą. Šie hormonai atsakingi ne tik už gerą nuotaiką, bet ir už kokybišką miegą ir gerą apetitą.

Oda ir plaukai

Svogūnuose gausu vitamino C, kuris tiesiog būtinas kolageno gamybai. Kolagenas – medžiaga, be kurios neįmanoma plaukų ir odos struktūra.

Svogūnuose tiesiog apstu maistingų medžiagų, o tai reiškia, jog nors juose mažai kalorijų, tačiau daug vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Vienoje stiklinėje smulkintų svogūnų yra maždaug 64 kalorijos, 15 gramų angliavandenių, 0 gramų riebalų, 0 gramų cholesterolio, 3 gramai ląstelienos. 7 gramai cukraus, 2 gramai baltymų ir 10 proc. ar net daugiau vitamino C, vitamino B6 ir magnio paros normos. Svogūnuose taip pat yra nedidelis kiekis kalcio, geležies, folato, magnio, fosforo ir kalio, taip pat antioksidantų.

Rizikos ir pavojai

Svogūnų vartojimo rizika yra minimali. Nepaisant to, kaip kad nutinka su visais didelę naudą sveikatai turinčiais maisto produktais, piktnaudžiavimas jais sveikatai gali būti pavojingas. Alergiškiems žmonėms svogūnai taip pat gali sukelti bėdų.

Gerai sveikatai ir puikiai savijautai svarbi subalansuota mityba. Geriausia valgyti įvairų maistą, o ne koncentruotis į vieną ar kitą sveiką produktą.

Svogūnai jūsų racione

Pirkite tik sausus ir tvirtus svogūnus – tokius, kurie nenulupti neskleidžia aštraus kvapo. Jei nuspręsite maistą pagardinti svogūnu, suteiksite jam naujų skonių, tačiau išvengsite papildomų kalorijų, riebalų ar druskos.

Svogūnų galima rasti praktiškai kiekvienoje virtuvėje, jie puikiai tinka gardinti daugumai patiekalų. Jais galima gardinti sumuštinius, salotas, dėti į padažus ir mėsos patiekalus. Iš svogūnų galima išsivirti labai gardžios sriubos. Šias daržoves galima kepti, troškinti, karamelizuoti.

Ašaros dėl svogūnų

Mažai šiame pasaulyje žmonių, kurie, smulkindami svogūnus, neapsipila ašaromis. Mokslininkai įminė paslaptį, kodėl ši daržovė kelias tokius jausmus – viskas dėl dujų, vadinamų syn-Propanethial-S-oxide. Tai skystas junginys, sukeliantis akių perštėjimą ir ašarų išsiskyrimą.

Specializuotame leidinyje „Nature“ skelbiamos vieno tyrimo išvados, kuriose teigiama, jog galima „sukurti ašarų neskatinantį svogūną“ – esą tai įmanoma slopinant ašaras sukeliančio veiksnio – sintazės geną, tuo pačiu sustiprinant tiosulfato poveikį.

Yra net keli būdai, kaip supjaustyti svogūną, neapsipilant ašaromis. Ekspertai sako, kad svogūną galima pjaustyti nedidelėje vandens vonelėje, kuri neleistų minėtosioms dujoms pasiekti akių. Bene paprasčiausias būdas – pjaustyti svogūną atsidarius langą.