Kaip sako Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro gydytoja nefrologė Urtė Alavočiūtė, šlapimo takų infekcijos sąvoka yra plati, kuri apima dažniausias šlapimo takų ligas (šlapimo pūslės, prostatos, šlaplės, inksto uždegimai) bei būkles, kai simptomų nėra, tačiau šlapime randama bakterijų.

„Mūsų organizmai, pasitelkdami apsauginius mechanizmus, patys bando išvengti infekcijos ar jos progresavimo: šlapimas – sterilus, vyrų šlapimo organų sistemoje išskiriamos medžiagas, turinčios antibakterinių savybių, moterų organizmuose – laktobacilos makštyje palaiko rūgštinę terpę, kuri nėra palanki daugumai bakterijų, tačiau sutrikus pusiausvyrai atsiranda pirmieji simptomai“, – sako gydytoja U. Alavočiūtė.

Šlapimo takų infekcija dažniau vargina moteris nei vyrus. Gydytoja U. Alavočiūtė sako, kadangi dažniausias šlapimo takų infekcijos sukėlėjas yra bakterija escherichia coli, kuri yra normalios žarnyno mikrofloros dalis, todėl labai svarbiu faktoriumi tampa skirtinga lyčių anatomija.

„Moterų organizme bakterijoms reikia „nukeliauti” trumpesnį kelią, tiek iš žarnyno iki šlapimo takų (mažesnis atstumas nuo išangės iki šlaplės), tiek ir šlapimo organų sistemoje (moterų šlaplė trumpesnė)", – sako gydytoja.

Kodėl kyla šlapimo takų infekcija?

Gydytoja U. Alavočiūtė išskyrė priežastis, dėl ko gali kilti šlapimo takų infekcija:

  • Lytiniai santykiai.

Riziką didina lytiniai santykiai bei jų dažnis, apsauginių priemonių (spermicidų), partnerių kaita.

„Klinikinėje praktikoje stebima patologija – medaus mėnesio cistitas – po aktyvesnio seksualinio gyvenimo pasireiškia šlapimo pūslės uždegimas“, – komentavo gydytoja.

  • Hormonai.

„Didelę įtaką daro ir hormoniniai pokyčiai – šlapimo takų infekcijos dažnesnės nėštumo bei menopauzės laikotarpiu“, – sakė U. Alavočiūtė.

  • Silpnas imunitetas

„Paprastai šlapimo takų infekcija siejama su peršalimais, tačiau ši sąsaja nėra tiesioginė. Susilpnėjęs imunitetas, išsekę gynybiniai mechanizmai (pvz. sergant cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, vartojant imunosupresinius medikamentus ar antibiotikus dėl kitų patologijų), palengvina bakterijų patekimą į sterilią šlapimo organų sistemą", – pasakojo gydytoja.

  • Per mažai skysčių

„Šaltuoju metu laiku pasidaro įprasta vartoti mažiau skysčių ir tai lemia dehidrataciją, dėl kurios trinka vienas iš apsauginių mechanizmų – sumažėja šlapimo kiekis ir taip „į viršų” keliaujančios bakterijos nėra išplaunamos iš organizmo, – sako gydytoja U. Alavočiūtė. – Padidėjusią riziką išsivystyti šlapimo takų infekcijai turi pacientai su įgimtomis šlapimo takų anomalijomis, akmenlige ir kt.“

Šlapimo takų infekcijos klasifikuojamos pagal lokalizaciją

Apatinių šlapimo takų (šlapimo pūslės uždegimas – cistitas, uretritas – šlaplės uždegimas, prostatitas – prostatos uždegimas).

Simptomai:

  • Dažnas, negausus šlapinimasis;
  • Staigus noras šlapintis;
  • Rausvas ar drumstas šlapimas;
  • Kėlimasis naktį į tualetą;
  • Skausmas ar sunkumo pojūtis pilvo apačioje;
  • Karščiavimo nėra.

Pasak gydytojos, vyrai šlapimo takų infekcijomis serga gerokai rečiau nei moterys, tačiau prostatitas – viena pavojingesnių būklių.

Šlapimo takų infekcija

„Tai pasireiškia skausmu tarpvietėje, apatinėje pilvo dalyje, sėklidžių srityje, šlapimo pūslės dirginimu, apsunkintu šlapinimusi. Laiku nediagnozavus ir neskyrus gydymo, būklė blogėja, atsiranda karščiavimas su šaltkrėčiu, gali būti pykinimas, vėmimas. Gydymo periodu reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių“, – sako gydytoja.

Viršutinių šlapimo takų (inksto uždegimas – pielonefritas)

Simptomai:

  • Šono skausmas;
  • Staigiai pakilusi temperatūra ir šaltkrėtis;
  • Bendras silpnumas;
  • Prieš tai buvo arba tebėra apatinių šlapimo takų infekcijos požymiai.

„Viršutinių šlapimo takų infekcija – dažniausiai yra apatinių šlapimo takų infekcijos komplikacija. Jei pavėluojama kreiptis į gydytojus ir pacientai laiku nesulaukia tinkamos diagnostikos ir gydymo – būklė gali komplikuotis sepsiu“, – įspėja gydytoja U. Alavočiūtė.

Jei pajutote pirmuosius apatinių šlapimo takų infekcijos požymius, patartina:

  • stiprinti gynybinius mechanizmus (vartoti pakankamai skysčių – bent 2-2,5 litrai per parą, vartoti spanguolių, pertražolių, meškauogių prepatarus ar arbatas;
  • taisyklingai rūpintis asmens higiena.

„Dažnu atveju organizmas pats sugeba susitvarkyt su infekcijomis per 2–3 dienas. Jei taikant nemedikamentines priemones būklė negerėja, atsiranda karščiavimas (ypač su šaltkrėčiu), pykinimas, vėmimas – būtina kreiptis į medikus“, – sako nefrologė U. Alavočiūtė.

Gydytoja pabrėžia, jog svarbu nepradėti savavališkai vartoti antibiotikų iki kol bus atliktas šlapimo tyrimas, paimtas šlapimo pasėlis.

Ši paprasta diagnostikos priemonė padeda išsiaiškinti šlapimo takų infekcijos sukėlėją (arba atmesti šią diagnozę), jo jautrumą antibakteriniams vaistams.

„Jei pacientas pradeda vartoti antibiotikus iki tyrimų, tokiu būdu iškreipiami tyrimų rezultatai, trukdoma gydymo taktikos pasirinkimui bei didinamas bakterijų atsparumas antibiotikams“, – sako gydytoja.

Norint tyrimams priduoti šlapimą, patartina prieš tai apsiprausti lytinius organus, į indelį surinkti pirmo rytinio šlapimo vidurinio trečdalio šlapimo kiekį.

„Šlapimo takų infekcijos specifinis gydymas – antibiotikoterapija. Gydymo trukmė priklauso nuo lokalizacijos, būklės sunkumo – pielonefritas bent 2 savaites. Cistitas (šlapimo pūslės uždegimas) – 3–5 dienos, komplikuotas cistitas 7–10 dienų. Esant komplikuotai būklei ar besikartojančiai šlapimo takų infekcijai – indikuotinas gydymas ir detalesnis ištyrimas stacionare”, – sako gydytoja U. Alavočiūtė.

Šlapimo tyrimas

Šlapimo takų infekcijos simptomus malšinti padės – šiluma, vaistai nuo skausmo ar spazmų.

Nefrologė U. Alavočiūtė skiria prevencines ir nemedikamentinio gydymo rekomendacijas:

  1. Adekvatus skysčių vartojimas (2–2,5 litrai per parą);
  2. Šlapinimasis kas 3–4val. („nekentėti”);
  3. Moterims – tarpvietės šluostymas, prausimasis iš priekio į nugarą kryptimi;
  4. pasišlapinti prieš ir po lytinių santykių, apsiprausti;
  5. dėvėti medvilninį apatinį trikotažą. Jei vartojami spermicidai – spręsti dėl kontracepcijos metodo pakeitimo;
  6. Palaikyti rūgštinį šlapimo pH – spanguolių sultys, meškauogių, petražolių preparatai, arbatos, vitaminas C, vengti didelio kiekio pieno ir jo produktų vartojimo.
  7. Nenutraukti antibiotikoterapijos anksčiau. Vartoti pilną kursą, kurį paskyrė gydytojas.
  8. Nėra specifinių rekomendacijų, kurios patartų susilaikyti nuo lytinių santykių skiriant gydymą dėl šlapimo taku infekcijos, šiuo atveju – svarbios ne medikamentinės priemonės.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (48)