Taip LRT RADIJUI sako holistinės medicinos atstovė Gražina Paliokienė. „Ši dieta praktiškai tinka visiems. Aš labai rekomenduoju ją tiems, kurie nori numesti svorio. Be to, jos laikantis nereikia taip kankintis, kaip pasirinkus kitą dietą“, – kalba G. Paliokienė.

– Kas yra šarmų ir rūgščių pusiausvyra, vadinama pH? Ir kas yra šarminamoji dieta?

– 2013 m. Victoria Beckham paskelbė, kad už liekną figūrą ir gerą sveikatą dėkinga būtent šarminamajai dietai. Kadangi ta dieta tapo labai populiari tarp Holivudo žvaigždžių (labiausiai dėl svorio metimo), prasidėjo diskusijos ir dėl dietos, ir dėl rūgščių ir šarmų balanso.

Kalbant apie rūgščių ir šarmų balansą, reikia atkreipti dėmesį, kad pirmiausia tai – pusiausvyra. Mes šį balansą organizme matuojame pH – vandenilio jonų koncentracija tirpale. Matuojama tarp 0 ir 14, kur 7 pH yra neutralus tirpalas, mažiau nei 7 pH – rūgštinis (kuo mažesnis, tuo labiau rūgštinis), daugiau nei 7 pH – šarminis (kuo didesnis, tuo labiau šarminis).

Kraujo tyrimas parodo kraujo pH, jis šiek tiek šarminis, norma – 7,35–7,45 pH. Bet reikia žinoti, kad kraujo pH visada, išskyrus labai sunkias ligas, normalus. O įvairių organų, audinių pH labai skirtingas. Pavyzdžiui, šlapimas daugiau rūgštus, skrandžio sultys labai rūgščios – 1,5 pH. Moterų makštis turi būti rūgštinė, kad apsisaugotų nuo bakterijų, oda yra rūgšti. Kasa ir skrandis yra vienas šalia kito, be skrandžio sultys labai rūgštinės, kasos – šarminės ir labai šarminės.

Noriu pabrėžti, kad organizmui reikalingos ir rūgštys, ir šarmai, bet svarbiausia – pusiausvyra.

– Paminėjote kraujo pH ribą – 7,35–7,45. O jeigu jis dešimtąja dalimi didesnis arba mažesnis?

– Mūsų kraujo pH yra lengvai šarminis ir organizmas jį išlaiko bet kokia kaina. Jis gali būti truputėlį daugiau šarminis ar truputėlį mažiau šarminis, bet visada atitiks normą. Jei pH yra mažesnis nei 7, žmogus praranda sąmonę, jei 7,7 – miršta.

Rūgščių ir šarmų pusiausvyra mums svarbi, nes organizmui galime patys padėti, kad jam būtų ne taip sunku dirbti, kad inkstai ir kiti organai nebūtų perkrauti. Vienas svarbiausių kraujo pH reguliatorių (ir apskritai viso organizmo rūgštingumo ir šarmingumo reguliatorių) yra kvėpavimas. Tai – balansas tarp deguonies ir anglies dvideginio. Kvėpavimas visada šarmina.

Kitas reguliatorius – inkstai. Jei kraujyje kaupiasi per daug rūgščių, jas pašaliname su šlapimu, todėl šlapimas rūgštus. Jei šlapimas labiau rūgštus, tai rodo, kad inkstai gerai dirba. Rūgštys kraujyje taip pat gali būti blokuojamos kalciu ir kitais mineralais.

– Kas nutinka, jei sutrinka rūgščių ir šarmų pusiausvyra?

– Mūsų organizmas nuolatos tvarkosi su rūgštimis. Jos išsiskiria respiracijos (kvėpavimo), metabolizmo, ląstelių atsinaujinimo, organų darbo metu, judant ir t. t. Kai dieta daugiau rūgštinė, rūgščių kiekis organizme dar labiau padidėja ir inkstai kartais nesugeba jų pašalinti (ypač tai būdinga vyresniame amžiuje), todėl rūgštinės atlieka lieka kraujyje ir audiniuose, ilgainiui kietėja, o atliekų perteklius paverčiamas kietomis sankaupomis.

Jos ima kauptis įvairiuose audiniuose, raumenyse, sąnariuose. Jei rūgščių kiekis padidėja ir trūksta mineralų, reguliuojant kraujo pH, bus paimti mineralai iš nagų, plaukų, odos, jei trūks – iš dantų, jei dar trūks – iš kaulų.

Dar reikia pridėti, kad prie rūgštinimo prisideda modernus gyvenimo būdas: uždara patalpa, gryno oro, judėjimo stoka, rūgštinėmis atliekomis užteršta aplinka. Įtampa, stresas, pyktis ir visos negatyvios emocijos(įrodyta mokslininkų) rūgština organizmą.

– Ko gero, žmonės žino, kad citrina nerūgština organizmo. Prie pH tinkamo balanso prisideda mūsų gyvenimo būdas ir lėkštės turinys. Koks tas lėkštės turinys turėtų būti?

– Žmonės ne visada suvokia skirtumą tarp rūgšties ir rūgštinimo. Kalbant apie saldumynus, visi bičių produktai šarmina. Galima vartoti agavų, rudųjų ryžių sirupą. Žinoma, jais piktnaudžiauti negalima, nes jie vis tiek turi cukraus, bet tai natūralūs saldikliai, ir kartais, kai labai norisi saldžiai, galima.

Absoliučiai visos daržovės, ypač žaliosios, turi šarminančių mineralų (magnio ir kt.). Puikiai šarmina morkos, salierai, imbierai, svogūnai, špinatai ir kopūstinės daržovės. Taip pat – vaisiai ir uogos: ypač juodieji serbentai, obuoliai, melionai, arbūzai, papajos, datulės, mangai, citrinos, vynuogės, abrikosai, kiviai, apelsinai, granatai. Įdomus saldus produktas – razinos. Jos saldžios, bet atlikti tyrimai parodė, kad galutiniame procese jos yra šarminės.

Jūros druska turtinga mineralų, prieskoninės žolelės, ypač sidabražolė, cinamonas, garstyčios. Iš arbatų geriau rinktis žaliąją ir baltąją. Kitos arbatos turi rūgštinamąjį poveikį. Bet visada reikia pusiausvyros – turi būti visko.

– Paminėjote organizmui palankesnius šarminančius produktus. O kokie yra ne tokie palankūs arba apskritai nesveiki?

– Praktiškai visi gyvuliniai produktai (mėsa, pienas, pieno produktai ir t. t.) yra šarminiai, bet galutiniame procese jie virta rūgštiniais. Labai rūgština fermentuoti sūriai, balta duona, balti ryžiai. Bet vėl noriu sugrįžti prie pusiausvyros. Proteinai būtini organizmui, tik tais produktais, kurie labai rūgština, nereikėtų piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, mėsą galima valgyti kartą per dieną ar kas antrą dieną, galima pakeisti žuvimi, augaliniais proteinais ir t. t.

Įdomu, kad produktai, kurių reikėtų vengti, yra ir riešutai, išskyrus migdolus, kokoso riešutus ir kaštonus. Visi grūdai, išskyrus grikius ir soras, rūgština. Bet viso grūdo patiekalai yra sveikas maistas, jokiu būdu negalima jų atsisakyti.

Rafinuotas cukrus – didžiausias nuodas. O pieninis šokoladas turi oksalinės rūgšties, kuri labai skatina akmenų formavimąsi inkstuose. To išvengsite, jei vartosite juodąjį šokoladą. Vynas, alus, spiritas, dirbtinis actas, kava, arbata (išskyrus baltąją ir žaliąją), visi gazuoti gėrimai, sultys su dirbtiniais saldikliais, majonezas, apdorotas maistas, praktiškai visi cheminiai vaistai – visa tai mums netinka.

Beje, rabarbarai, bruknės, spanguolės, slyvos – vaisiai, kurie rūgština, bet kartu jie turi medžiagų, kurios labai reikalingos organizmui, todėl mes juos vartojame.

– Kas vyksta organizme, kai rūgščių ir šarmų pusiausvyra sutrinka?

– Atlikti tyrimai rodo, kad cholesterolis gaminamas tada, kai organizme daug rūgštinių atliekų ir reikia jų perteklių neutralizuoti. Kai kurie mokslininkai teigia, kad kraujo induose tos riebalinės plokštelės atsiranda tam, kad apsaugotų sieneles nuo rūgščių. Taip vystosi aterosklerotinės, kraujagyslių ir širdies ligos.

Tyrimai rodo, kad, padidėjus inkstų audinio šarmingumui, gerokai pagerėja toksinų šalinimas, taigi ir organizmo valymas, ir atvirkščiai. Surūgštėjusiuose audiniuose ląstelėms sunkiau įsisavinti deguonį, kartu auga rūgštingumas. Rūgštinės atliekos kaupiasi sąnariuose, todėl jie susidėvi. Nervų sistema labai kenčia.

Įdomu tai, kad 1996 m. JAV paskelbta mitybos studija, nagrinėjusi, kaip keitėsi žmonių maistas per įvairius šimtmečius. Paaiškėjo, kad, kuo žmonės geriau gyveno, tuo rūgštesnis buvo jų maistas.

– Koks pagrindinis šarminamosios dietos principas?

– Šarminamoji dieta iš principo yra būtent ta, kurią visada siūlo gydytojas: valgyti mažiau mėsos, nevartoti cukraus, gerti daugiau vandens, valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Be to, atsisakius mėsos, dieta tinka vegetarams, veganams. Ji praktiškai tinka visiems. Aš labai rekomenduoju šią dietą tiems, kurie nori numesti svorio. Be to, jos laikantis nereikia taip kankintis, kaip pasirinkus kitą dietą.

Ji tinka sergant sąnarių ligomis, osteoporoze. Taip pat – jei matote, kad dažnai sergate, jei silpni plaukai, nagai, gresia širdies ir kraujagyslių ligos, padidėjęs cholesterolis, spaudimas, esate alergiški, sergate autoimuninėmis ligomis.