Nemalonūs pojūčiai – spręstina problema

Gydytojos dietologės Kristina Kurganovienė, Virginija Vilemienė ir dietologė gastroenterologė Aida Žvirblienė vieningai informuoja – žmogaus skrandyje ar žarnyne rūgimo ar puvimo procesai iš esmės nevyksta.

„Mūsų virškinimo fermentai nesugeba suvirškinti sudėtinių angliavandenių, tą atlieka bakterijos, kurios yra žmonių storuosiuose žarnynuose. Kai bakterijos skaido skaidulas, būna, kad išsiskiria anglies dvideginis, atsiranda pilvo pūtimas, tačiau apie puvimo procesą nelogiška kalbėti, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės dietologė K. Kurganovienė.

„Jei kamuoja blogas kvapas iš burnos, viena iš priežasčių gali būti mikrofloros kompozicijos pokyčiai. Skiriant tam tikras rekomendacijas, žmonės lengvai išsprendžia šią problemą, – aiškina gydytoja gastroenterologė dietologė doc. A. Žvirblienė. – Kai maistas sunkiai praslenka arba nepraslenka visai pro stemplę į skrandį ar iš skrandžio į žarnyną ar sustoja slinkti žarnynu, tuomet diagnozuojami rimti sveikatos sutrikimai, taikomas adekvatus specifinis gydymas. Tokiais atvejais liaudiškai kalbama, kad maistas „nenuteka, kaupiasi , rūgsta ar pūva”.

Foto: Adobe Stock

Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja dietologė V. Vilemienė sako, kad skrandžio veikla priklauso nuo maisto rūšies, maitinimosi ritmo, reguliarumo, nervų sistemos jautrumo ir kitų faktorių. „Skrandžio sulčių rūgštingumas, priklausomai nuo maisto rūšies, kiekio ir turinio kinta, pH svyruoja nuo 1,5 iki 5. Puvimo ar rūgimo procesai tokioje terpėje mažai tikėtini, o be didelio rūgštingumo skrandžio sultys pasižymi ir baktericidiniu veikimu“, – sakė gydytoja V. Vilemienė.

Dietologė priduria, kad nemalonių pojūčių dėl virškinimo gali atsirasti dėl nereguliarios mitybos, persivalgymo, mažo daržovių kiekio, mažai judraus gyvenimo būdo, nervinės įtampos ar skrandžio ligų.

„Žmogaus organizmas „veikia“ ir dieną ir naktį, kasdien einame į tualetą šlapintis ir tuštintis - jame vyksta natūralūs medžiagų apykaitos procesai. Lietuvių patarlėse sakoma „stovėdamas vanduo prišunta”, „sraunus vanduo visuomet švarus”, – pasakojo gydytoja gastroenterologė dietologė doc. A Žvirblienė. – Gyvame žmoguje darniai funkcionuoja visi organai ir sistemos kartu su milžiniška mikrofloros sistema, kurios tyrimams, supratimui apie jos darbą bei poveikį žmogaus sveikatai, ilgaamžiškumui šiuo metu skiriamas ypatingai didžiulis dėmesys. Mikroflora ir joje vykstantys biocheminiai procesai žmogaus egzistencijai yra gyvybiškai svarbūs.

Kada valgyti vaisius?

Sklando mitas, jog prieš miegą suvalgius obuolį ar kitokių vaisių, vėliau šie skrandyje gali imti pūti.Tačiau gydytoja gastroenterologė dietologė doc. A. Žvirblienė sako, jog nieko neatsitiks, jei žmogus prieš miegą suvalgys vieną obuolį.

„Nieko blogo nematau, jei žmogus prieš miegą suvalgys obuolį, – pasakojo gydytoja gastroenterologė dietologė doc. A. Žvirblienė. – Vaisiai skatina hormono serotonino išsiskyrimą, kuris kaip tik gerina miegą, mažina stresą. Bet jei žmogus suvalgė 10 obuolių ir dar naktį, tai jį užklups kitos problemos-viršys dienos kalorijų kiekį, labiau bus išreikštas rėmuo, rūgčių kėlimas, dėl per didelio fruktozės kiekio gali pūsti pilvą, raižys, spazmuos, gaminsis daugiau dujų-naktis taps sunki."

Gydytoja gastroenterologė dietologė doc. A. Žvirblienė pridūrė, kad žmonės, kenčiantys nuo dirgliosios žarnos sindromo, vyraujant viduriavimui, tiek daug prisivalgius obuolių, labai paryškės ligos simptomai, kad taip neatsitiktų jiems taikomos specialios dietos, iš kurių išimami vaisiai ir daržovės, turintys didelį fruktozės kiekį.

Foto: Adobe Stock

Dietologė K. Kurganovienė vaisius vis dėl to rekomenduoja valgyti pirmoje dienos pusėje. „Juose yra daug angliavandenių, o vakare pavalgę mes mažai judame, todėl angliavandeniai yra linkę virsti riebalais, – pataria gydytoja dietologė K. Kurganovienė. – Vakare rekomenduojamas baltyminis maistas ir daržovės.“

Kaip anksčiau DELFI gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė sakė, tai, kad vakare valgomi vaisiai linkę virsti riebalais, nėra moksliškai įrodyta. Tai tik dietologų spėjimas ir rekomendacija energijos iš vaisių pasikrauti pirmoje dienos pusėje, kuomet jėgų reikia labiausiai.

Tradicija po maisto atsigerti nėra kenksminga

Dar vienas mitas dėl tariamo maisto puvimo skrandyje – jei ką tik suvalgytą maistą užpilsime karštu gėrimu – kava, arbata ar kt. – paskatinsime nemalonius pojūčius sukeliančius procesus.

Gydytojos dietologės kavos ar arbatos išgėrimą po valgio laiko tradicija, kultūros dalimi, būdu pabendrauti. Pasak jų, karšti gėrimai blogos įtakos virškinamam maistui neturi, todėl tokios tradicijos atsisakyti nėra pagrindo. Viskas kiek kitaip, jei sergate kokia nors skrandžio liga.

„Jazminų, raudonėlių, pankolių ar kitų žolelių arbatos gerina virškinimą, jos puikiai tinka po valgio, – sako gydytoja dietologė gastroenterologė dietologė doc. A. Žvirblienė. – Tą gėrimą vis tiek gersime ne karštą, o pravėsintą, šiltą, o šilti gėrimai gerina kraujotaką, praplečia kraujagysles, virškinimui tai yra naudinga. Žinoma, kai maistas atsiduria skrandyje, žarnose, ir taip kraujotaka tampa gera. Kiek ją dar pagerina karšti gėrimai, mokslinių įrodymų nėra.“