Nustatyta, jog didelę dalį šių susirgimų sukelia ultravioletiniai saulės spinduliai. Trečiadienį DELFI TV GYVAI vyko pokalbis apie saulę, jos naudą ir žalą, odos vėžį, jo profilaktiką su gydytoju onkologu Jonu Rėklaičiu ir farmacininke Laura Vanagaite.

Apie įdegį J. Rėklaitis sako, jog tai, visų pirma, yra apsauga nuo saulės spindulių. Ląstelės išskiria melaniną, kuris apsaugo gilesnius odos sluoksnius nuo saulės spindulių patekimo. Dėl šios priežasties ten, kur daug saulės, žmonių odos spalva yra tamsesnė. Kuo toliau į šiaurę, žmonių oda šviesesnė ir plonesnė.

Medikas sako, jog saulė naudinga ir reikalinga, jei ja nepiktnaudžiaujama. Būtent dėl nesaikingo deginimosi odoje atsiranda pakitimai. Deja, žmonės dažnai susimąsto tik tada, kai jau mato tuos pakitimus.

Pasak J. Rėklaičio, turėtume stengtis nesideginti taip, jog nudegtume. Nudegimai pažeidžia mūsų odą estetiškai, atsiranda šlakai, kurių neišnaikinsi. Taip pat jie paveikia natūralias prakaito liaukutes, riebalų, kurie sutepa odą, liaukutes. Oda nuo saulės spindulių plonėja ir nyksta, o tai daro įtaką atsirasti onkologiniams susirgimams.

Teiginius, jog kremai nuo saulės sukelia vėžį, medikas vadina nesąmonėmis ir sako, jog vasarą, ypatingai būnant ant vandens, apsaugos pamiršti negalima.

Farmacininkė Laura Vanagaitė sako, jog šiuo metu kremų nuo saulės pasirinkimas labai platus. Žmonės ne tik renka informaciją, bet ir bando apsaugoti odą nuo ultravioletinių spindulių.

Kalbėdami apie odos ir saulės santykį, J. Rėklaitis išskyrė kelis susirgimus: pagrindinis odos vėžys – bazinių ląstelių vėžys. Juo serga vyresnio amžiaus žmonės ir dažniausiai tai pasireiškia veido srityje.

Retesnis plokščialąstelinis odos vėžys. Juo neretai susergama po traumų, dažniau vyresnio amžiaus žmonės. Jį taip pat gali sukelti dideli nudegiminiai randai.

Pasak mediko, pavojingiausia odos vėžio forma yra melanoma. Tai, palyginus, retas susirgimas, jei lygintume su standartiniu odos vėžiu. Jos randama tik apie 300 naujų atvejų per metus. Ji pavojinga tuo, jog gali atsirasti iš niekur. Net nesideginantis, sveiką gyvenimo būdą palaikantis žmogus gali išgirsti diagnozę – melanoma Ją diagnozuoti sunku, nes neretai, tiesiog nėra jokių ryškių požymių.

Kita melanomos rūšis – kuri vystosi apgamuose, odoje. Kuo daugiau esate saulėje – tuo didesnė tikimybė, jog susirgsite odos vėžiu.

Kaip atpažinti melanomas: jei vystosi iš apgamų, apgamas turi pasikeisti. Pasikeitimas vyksta metų metais. Nėščiosioms pakitimai vyksta greičiau, kaip ir visi kiti pokyčiai. Jei apgamas linkęs į supiktybėjimą, nėštumo metu iš apgamo gali išsivystyti melanoma.

Apgamų kiekis neturi įtakos susirgti melanoma. Jei apgamas geras, tai saulė jam nepakenks, jei jis blogas, tai saulė tik suaktyvins. Todėl apgamų klijavimas, kai eini į soliariumą, ar degintis neveiksmingas, nes jis dirginamas ir gali supūliuoti.

Apie apgamų šalinimą J. Rėklaitis sako, jog tai yra būtina, jei įtariama ar žinoma, jog apgamas piktybinis. Svarbu nesulaukti melanomos, o laiku operuoti. Jei pašalinį apgamą laiku – viskas būna gerai.

„Gydytojui geriausias jausmas, kai išoperuoji apgamą su pakitimais, tačiau dar ne melanomą. Kartais žmonės sako, jog „pajudino apgamą“, o paskui mirė. Tai netiesa, jei po apgamo pašalinimo mirštama, tai buvo jau ne apgamas, o agresyvi melanoma. Anksčiau tiesiog nebuvo sakoma, jog tai melanoma, dėl kurios didelė tikimybė, jog pacientas mirs. Buvo operuojama, o vėliau pasimatydavo, pasveiksta ar miršta. Dėl šios priežasties ir dabar yra pasakymai „pajudino apgamą“, tačiau taip manyti yra neteisinga“, – sako J. Rėklaitis.