Daugiau nei trijų tūkstančių žmonių apklausa atskleidė, kad 10 proc. žmonių neplauna rankų pasinaudoję tualetu. O jei ir plauna, tai daro be muilo. O tai yra labai svarbu, nes mes, deja, negalime atsispirti norui liesti savo veidą, tad mikrobai sau puikiausiai patenka ant mūsų nosies ir lūpų, o vėliau ir į mūsų organizmą.

Brazilijos ir Jungtinių Valstijų mokslininkai nustatė, kad mes liečiame kokį nors paviršių viešoje erdvėje vidutiniškai 3,3 karto per valandą, o savo burną ar nosį liečiame maždaug 3,6 karto per valandą. Tad visiškai aišku, kad labai svarbu tinkamai plauti rankas. Bėda ta, kad egzistuoja daugybė mitų apie tai, kaip reikia plauti rankas.

Ar būtina rankas plauti karštu vandeniu?

500 suaugusių žmonių apklausa Jungtinėse Valstijose atskleidė, kad 69 proc. žmonių mano, kad vandens temperatūra turi įtakos rankų plovimo efektyvumui. Tiesa, jog karštis naikina bakterijas (štai kodėl turime tam tikrus produktus nuplauti itin karštu vandeniu prieš juos valgydami), tačiau tam, kad nuo rankų nuplautume bakterijas, tai turėtume daryti itin karštu vandeniu. Pavyzdžiui, salmonelės išgyvena 55 laipsnių temperatūroje daugiau nei 10 minučių. Jeigu rankas plautume tokioje temperatūroje, jau po trisdešimties sekundžių labai smarkiai nudegintumėme odą.

Siekdami išsiaiškinti, kiek tiksliai ant rankų lieka mikrobų jas nusiplovus įvairios temperatūros – nuo 4,4 iki 50 laipsnių Celsijaus – vandenyje, Floridos valstijos mokslininkai panaudojo vadinamąjį „pirštinių skysčio“ metodą.

Tyrimo metu savanorių rankos buvo išteptos antibakteriniu muilu bei jautienos faršu. Tuomet jų rankos buvo nuplautos tam tikroje temperatūroje, o vėliau jiems užmautos lateksinės pirštinės ir į jų vidų buvo įpilta specialaus tirpalo. Kelias minutes rankos buvo masažuojamos per pirštines, kad kuo daugiau bakterijų patektų į skystį. Vėliau pipete buvo surinktos šios „pirštinės sultys“ ir laboratorijoje ištirtos. Mokslininkai nustatė, kad nebuvo jokio statistiškai svarbaus skirtumo tarp ant žmogaus rankų likusių bakterijų kiekio.

Prieš skubant viešuose tualetuose išmontuoti karšto vandens čiaupus, turėtume nepamiršti apie žmonių elgesio ypatumus. Eksperimentų metu buvo tiksliai matuojamas laikas, kiek laiko žmonės plovė rankas. Realiame gyvenime, jeigu vanduo yra labai karštas arba labai šaltas, mes esame linkę neplauti rankų labai ilgai. Taigi vien tik vandens nepakanka, nors maloniai šiltas vanduo gal ir gali mus paskatinti pastovėti prie kriauklės kiek ilgiau.

Ar antibakterinis muilas yra geriau už paprastą?

Nemažai buvo tirtas ir šis aspektas. 2007 metais atlikta geriausių mokslinių tyrimų analizė parodė, kad dažniausiai antibakteriniuose muiluose rasta medžiaga – triklozanas – nesumažina ant žmonių rankų liekančių bakterijų skaičiaus labiau nei paprastas muilas ir geriau neužkerta kelio infekcijai. 2015 metais atlikta panaši analizė priėjo prie tokios pat išvados.

Laboratoriniai tyrimai parodė, kad triklozanas didina bakterinio atsparumo riziką. Be to, nustatyta, kad triklozanas gali veikti gyvūnų hormonų lygį. Dėl to rankų muilas su triklozanu yra uždrausti Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje.

Taigi grįžtame prie muilo ir jums patinkančios vandens temperatūros.

Ar nusiplovus rankas reikia jas nusausinti?

Jeigu skubate, dažniausiai rankų nesišluostote ir leidžiate joms natūraliai išdžiūti. Tai nėra blogai, jeigu pakeliui iš tualeto nieko neliečiate. Jeigu liečiate, mikrobai lengviau pernešami, jeigu jūsų rankos yra drėgnos. Be to, šluostantis rankas atsikratote nusiplovus rankas užsilikusių mikrobų.

Elektrinis džiovintuvas ar rankšluostis?

Dėl to daug diskutuojama. Tačiau dauguma mokslininkų sutaria, kad geriausia šluostyti rankas vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu. Pirmiausia, tai yra greičiau nei laukti, kol elektrinis džiovintuvas padarys savo darbą. Naujoje Zelandijoje atlikta tyrimas parodė, kad rankas reikia džiovinti 45 sekundes, kol nuo rankų visiškai išgaruos drėgmė. Dauguma mūsų neturime laiko tiek stovėti prie džiovintuvo.

Dabar, žinoma, yra naujos kartos džiovintuvų, kurie veikia sparčiau. Ir nustatyta, kad jie rankas nudžiovina taip pat efektyviai kaip ir popieriniai rankšluosčiai.

Itin sparčiai veikiantys elektriniai džiovintuvai yra kritikuojami dėl to, kad yra tokie galingi, jog mikrobus išsklaido po patalpą. Vestminsterio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad galingiausi elektriniai džiovintuvai virusą gali išplatinti pusantro metro atstumu, o neseniai nustatyta, kad šis atstumas gali siekti ir tris metrus.

Verta paminėti tai, kad tokius tyrimus dažnai finansuoja popierinių rankšluosčių gamintojai. Tiesa, tai neslepiama, o ir tyrimo išvados yra tikrinamos kitų mokslininkų.

Kaip ten bebūtų, pagrindinė išvada labai paprasta: rankas reikia plauti ilgiau nei dauguma mūsų mano. Rankas iki riešų reikia su muilu plauti mažiausiai 15-30 sekundžių ir gerai trinti delnus, viršutinę plaštakų dalį, tarpupirščius, išvalyti panages. Norite sužinoti, kiek laiko reikia muiluoti rankas, pamėginkite sudainuoti „Su gimimo diena“ du kartus (tik ne per garsiai, jeigu tai viešas tualetas).