Skrandžio mažinimo operacijos reikalingos turintiems kraštutinį nutukimą ir, gydytojo skaičiavimais, Lietuvoje tokių žmonių yra apie 40 tūkst. Dėl nedidelių kaštų vis populiaresnė skrandžio sulankstymo operacija, tačiau ir ji turi savų minusų.

Nauja ir gana pigi procedūra

Tikrasis šios procedūros pavadinimas – skrandžio didžiosios kreivės įvertimo operacija. Profesorius DELFI aiškino, kaip tai veikia: didžioji skrandžio kreivė yra visiškai atlaisvinama nuo aplink esančių audinių ir verčiama į vidų. Tada sienelė tiesiog susiuvama.

„Jei vidutiniškai žmogaus skrandžio tūris yra 1000 ml, tai po sulankstymo operacijos lieka apie 100 ml, gal šiek tiek daugiau. Po kitų skrandį mažinančių operacijų lieka dar mažesnis tūris – 30-40 ml.

Lietuvoje šios procedūros yra santykinai pigesnės nei kitos operacijos. Šiuo atveju kainuoja darbas, tačiau nereikia vienkartinių priemonių, kurios naudojamos, pavyzdžiui, nupjaunant skrandį arba iš didžiojo skrandžio padarant mažąjį skranduką“, - pasakojo Chirurgijos klinikos, abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Šios operacijos pradėtos taikyti prieš dešimtmetį Irane dėl panašios priežasties – mažesnių sąnaudų. Tačiau kitas klausimas – šių operacijų ilgalaikiškumas, efektyvumas.

„Pasaulyje bei Lietuvoje šios operacijos paplito per pastaruosius 5 metus. Dabar jau galima analizuoti rezultatus. Lietuvoje yra apie 60 pacientų, kuriems jau praėjo 3 ar daugiau metų po skrandžio sulankstymo operacijos. Matome, kad šiems žmonėms per 3 metus pavyko numesti apie 45 proc. viršnorminės kūno masės. Kitų operacijų metu numetama daugiau svorio. Pavyzdžiui, po skrandžio apylankos operacijos atsiveikinama su 70 proc. viršsvorio, po išilginės skrandžio rezekcijos operacijos, kurios metu skrandis nupjaunamas ir lieka tik vamzdelis – 65 proc, skrandžio žiedas padeda atsikratyti 50 proc. viršsvorio. Kaip matome, skrandžio sulankstymo operacijos veikia, tačiau jų efektyvumas kiek mažesnis, lyginant su kitomis svorį mažinančiomis operacijomis“, - skaičiavo A. Maleckas.

Profesoriaus teigimu, skrandis kaip ir žmogus yra gyvas, todėl tikėtis, kad tokia operacija veiks visą gyvenimą – naivu.

„Skrandžio užduotis yra virškinti maistą - jį minkyti, minkštinti, skaldyti ir stumti tolyn į žarnyną. Toks darbas, ypač jei žmogus valgo nemažai ir didesniais kąsniais – yra nemenkas. Todėl yra tikimybė, kad po operacijos siūlai gali išsipjauti ir skrandis šiek tiek atsilanksto. Remiantis mūsų rezultatais, kas antram pacientui vienas ar kitas siūlas patrūksta ir skrandis išsiverčia. Kai kuriems tada prireikia pakartoti šią operaciją arba rinktis kitą skrandžio mažinimo operaciją“, - sakė jis.

Kalti hormonai

Operacija daroma laparoskopu. Padaromi 5 maži 1 cm ilgio pjūveliai, ilgais plonais instrumentais atliekama visa procedūra, ją stebint ekrane. Randų beveik nelieka, organizmo atsistatymas po operacijos taip pat greitas – po poros dienų pacientas jau gali vykti namo. Tiesa, užtrunka, kol skrandis pripranta prie naujų savo matmenų, prie to, kad sunkiau maistą nustumti tolyn.

Skrandžio sulankstymas yra gydymo metodas, kurį pagal tam tikras indikacijas skiria gydytojai.

„Jei kūno masės yra 40 ir daugiau, pacientui siūlomas operacinis gydymas. Jei KMI yra 35-40, dar turi prisidėti gretutinės ligos, sunkinančios nutukimą – diabetas, kraujospūdis, artrozė, nevaisingumas, miego sutrikimai. Jei pacientas atitinka šiuos kriterijus, galima siūlyti operacinį gydymą, tačiau su viena išlyga – jis turi būti išbandęs kitus svorį mažinančius metodus. Chirurgija vis tik turi būti gerai apgalvotas, paskutinis žingsnis“, - aiškino Kauno klinikų profesorius.

Paprašytas paaiškinti, kodėl nutukusiems žmonėms sunkiau sulieknėti, gydytojas atsakė paprastai - alkio ir sotumo jausmas yra gana sudėtinga sistema.

„Tai nėra paprasta mechanika – esą didesnis skrandis ir žmogus daugiau valgo. Yra tam tikri hormonai, kurie turi įtakos alkio ir sotumo jausmui. Alkio hormonas grelinas yra skrandyje. Žmonės, kurie turi daugiau šio hormono, automatiškai jaučia didesnį alkį ir norą valgyti. Sotumo hormonas yra žarnyne. Žmonės, kurie turi mažesnį sotumo hormono kiekį, gali daugiau suvalgyti maisto. Tiesa, šie abu hormonai daugiau ar mažiau susiję su žmogaus genais“, - sakė A. Maleckas.

Tai sudaro 2/3 nutukimo. Likęs trečdalis sietinas su maisto kultūra, streso malšinimu valgant, nereguliaria mityba.

„Norėčiau pabrėžti, kad Lietuvoje net nėra puoselėjamos tradicijos reguliariai valgyti darbe, namie“, - stebėjosi pašnekovas.

Sportas vs. mityba

Jis taip pat patarė neteisti antsvorį turinčio žmogaus.

„Pamatę nutukusį žmogų, iškart manome, kad jis apsileidęs, bevalis. Esą, negi jam sunku liautis valgyti? Taip, jam sunku. Maisto prieinamumas šiais laikais yra didelis, pramonėje naudojamos medžiagos skatina maisto vartojimą, o kur dar minėtų hormonų veikla. Visuomenė turi suvokti, kad nutukimas – liga, pripažinta Pasaulio sveikatos organizacijos. Chirurgiškai ši liga gali būti gydoma. Jei yra būdas žmogui padėti gydyti ligą, jam turi būti sudarytos visos sąlygos gauti reikalingą gydymą. Ir mes turime į tokius žmones žiūrėti kaip į ligonius, o ne apsileidėlius“, - sakė gydytojas.
Sportas taip pat šiuo atveju nėra išeitis.

„Aš jau kurį laiką mėginu numesti 3-4 kilogramus. Kasdien bėgioju apie 5 kilometrus, stengiuosi riboti mitybą. Pripažinsiu, dar turiu pora kilogramų per daug. Tai nėra lengva. Tačiau žmonės, kuriuos mes operuojame, turi 50 kilogramų per daug. Jiems sportuoti jau yra sunku - „nelaiko“ sąnariai. Kita vertus, sportas nepadeda numesti svorio, jis padeda išlaikyti numestą svorį. Tokį didelį antsvorį padeda sunaikinti dieta. Tai įrodo įvairūs tyrimai. Sportas svarbu, tačiau mityba – svarbesnė“, - sakė A. Maleckas.

Skaičiai grėsmingi

Chirurginės svorio mažinimo operacijos yra kompensuojamos, tačiau, gydytojo teigimu, ligoninei skiriamas pinigų kiekis yra per mažas.

„Ligoninės yra pačios atsakingos, iš kur rasti pinigų, nes įkainiai yra nepakankami. Ne visiems žmonėms tinka pigios skrandžio sulankstymo operacijos. Mūsų ligoninėje svorio mažinimo operacijoms skiriamas papildomas pinigų kiekis, tačiau nepaisant to, kompensuojamų operacijų eilėje jau laukia apie 350 žmonių. Situacija yra pakankamai sudėtinga“, - pripažino pašnekovas.

Žinoma, seniau buvo ne ką geriau. Aštuntąjame dešimtmetyje pasaulyje buvo įgyvendinamas MONICA projektas remiamas Pasaulio Sveikatos Organizacijos. Šiame projekte tirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.

„Kaunas buvo vienas iš šiame tyrime dalyvavusių miestų. Nustatyta, kad tuo metu Kaune nutukimo paplitimas tarp suaugusių buvo vienas didžiausių tarp visų 48 šiame tyrime dalyvavusių centrų. . Iškovojus nepriklausomybę, nutukimas sumažėjo, ypač tarp vyrų. Tada buvo apie 20 proc. nutukusių moterų bei perpus mažiau nutukusių vyrų. Dabar, po 25 metų, apie 20 proc. Lietuvos suaugusiųjų populiacijos yra nutukę. Kitaip sakant – kas penktas. Neteigiu, kad jiems visiems reikia operacijos, tačiau antsvorio problema Lietuvoje yra opi“, - sakė Kauno klinikų profesorius.

Operacijos reikalingos turintiems kraštutinį nutukimą ir, gydytojo skaičiavimais, Lietuvoje tokių žmonių yra apie 40 tūkst.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (154)