Kodėl svarbu atsistoti?
Siekiant išsiaiškinti, ar žalinga visą darbo dieną praleisti atsisėdus prie kompiuterio, atlikta daug tyrimų. Ilgai sėdėti ypač pavojinga žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Ilgai sėdint vienoje vietoje stipriai išauga rizika kraujagyslėse susidaryti kraujo krešuliams. Ilgas sėdėjimas taip pat kenkia stuburui ir kaklui, nes raumenys nuolat pertempiami. Tai lemia kaklo bei nugaros skausmus ir kitus sutrikimus.
Stovimos darbo vietos ir verslo susitikimai užsienyje ne naujiena. Daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo be išmaniosios apyrankės, sekančios fizinį aktyvumą, nustatančios užduotis ir įspėjančios apie per didelį dienos kalorijų kiekį.
Kai kurios išmaniosios programėlės kas 20 minučių primena pakilti nuo darbo stalo. Net ir trumpa kelių minučių pertrauka, atliekama kas 20 minučių, mažina riziką susirgti diabetu ir širdies ligomis, gerina koncentraciją, atpalaiduoja raumenis.
Biurų darbuotojai greitai priauga antsvorio
Sėdimasis darbas pavojingas, nes greitai „augina“ papildomus kilogramus. Regis, valgome saikingai, bet per mažas fizinis aktyvumas kasdien palieka nesudegintų kalorijų, todėl praėjus metams mūsų kūno svoris padidėja. Antsvorio problema vargina daugelį biuro darbuotojų. Daug kur sudarytos galimybės dirbti stovint, nes manyta, kad tai padeda ne tik palaikyti geresnę kraujotaką, bet ir sudeginti daugiau kalorijų. Neseniai JAV atlikti tyrimai paneigė šį mitą.
Kiek kalorijų sudeginama stovint?
Pitsburgo (JAV) universitete neseniai buvo atliktas įdomus tyrimas – siekta apskaičiuoti, kiek kalorijų sudega stovint, sėdint ir vaikštant. Tyrime dalyvavo jauni, liekni, sveikatos problemų neturintys studentai. Jie atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į grupes. Tyrimui naudotos specialios veido kaukės, padėjusios tiksliai nustatyti, kiek kalorijų sudeginta.
Pirmoji grupė 15 min turėjo sėdėti prie kompiuterio ir kuo mažiau judėti, vėliau tiek pat laiko turėjo stovėti šalia savo darbo stalo. Antroji grupė turėjo 15 min sėdėti prie kompiuterio ir nieko neveikti, vėliau tiek pat laiko lėtai bėgti bėgimo takeliu. Trečiajai grupei buvo liepta pirmiausia stovėti 15 min, vėliau 15 min sėdėti prie kompiuterio, dar 15 min lėtai bėgti bėgimo takeliu.
Rezultatai buvo netikėti. Paaiškėjo, kad pasyviai sėdint buvo sunaudota 20 kalorijų, stovint – 22. Taip pat nustatyta, kad atliekant tam tikras užduotis atsistojus per valandą sunaudojama 8−9 kalorijomis daugiau nei tą patį darant sėdint.
Kalorijos dega tik vaikštant
Vaikščiojimas stipriai degino visų tyrime dalyvavusių savanorių kalorijas. Lėtai einant bėgimo takeliu jų sudegė 3 kartus daugiau nei dirbant atsisėdus ar atsistojus. 1 valandos ėjimas sudegino apie 130 kalorijų daugiau nei sėdint ar stovint. Tiek laiko reikia vaikščioti kasdien, kad biurų darbuotojai per metus nepriaugtų antsvorio. Norint ne tik pasimankštinti, bet ir sudeginti daug kalorijų, nepakanka dažnai atsistoti. Būtina į savo dienotvarkę įtraukti kasdienį pasivaikščiojimą.
Kuo daugiau judėti
Surasti laiko kasdieniams pasivaikščiojimams – nelengva užduotis. Kai kurie kelis kartus per savaitę lankosi sporto klube ar net ryžtasi rytais pabėgioti. Jei tam neturite galimybių, į savo dienotvarkę įtraukite papildomų vaikščiojimų, pavyzdžiui, palikite automobilį toliau nuo biuro, eikite pietauti į toliau esančią valgyklą, dažniau naudokitės laiptais.
Kai kur biuruose kopijavimo aparatai ir kita technika pastatoma kuo toliau nuo darbuotojų vietų, kad jie galėtų dažnai vaikščioti. Jei jūsų vadovas jums lieps nueiti į kitą biuro pusę, kur pastatytas kopijavimo aparatas ir juo pasinaudoti, – nepykite. Galbūt jis galvoja apie jūsų sveikatą?
