Problema su pilvo – arba abdominaliniais – riebalais tokia, kad tai nėra vien tik tai, ką matome paplūdimyje. Tai gali būti ženklas, kad jūsų sveikatai iškilo pavojus.
Abdominaliniai riebalai yra poodiniai riebalai, kurie kaupiasi ties juosmeniu, o visceraliniai riebalai – aplink mūsų organus, tokius kaip kepenys, kasa ir žarnynas. Jeigu pasidarius magnetinio rezonanso tyrimą paaiškės, kad aplink organus yra riebalų, privalote susimąstyti. Riebalai apie gyvybiškai svarbius organus gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai.
Manoma, kad visceraliniai riebalai daugiau dalyvauja medžiagų apykaitoje nei poodiniai riebalai, taip pat jų didesnė apyvarta. Jeigu priaugate svorio, pirmiausia jo priaugate būtent čia, jeigu numetate, tada pirmiausia numetate nuo čia. Nors manoma, kad jie pavojingesni mūsų sveikatai, tačiau geroji žinia yra ta, kad juos pašalinti paprasčiau nei poodinius riebalus. Tačiau klausimas – kaip?
Apie sveikatą ir gerą fizinę būklę rašančiose interneto svetainėse galima išvysti pažadus „iškart sumažinti“ pilvo riebalus. Tai greitą sėkmę žadantys patarimai kaip sutirpdyti riebalus. Tačiau kiek jie patikimi?
Norėdama tai išsiaiškinti, „Trust Me I'm A Doctor“ komanda atliko keletą eksperimentų.
Taigi, kaip jų atsikratyti? Buvo surasti 35 savanoriai ir jie suskirstyti į keturias grupes, taip pat buvo du ekspertai iš mitybos ir fizinio lavinimo srities. Visi savanoriai turėjo abdominalinių riebalų, dėl ko jų liemens apimtis bylojo apie II tipo diabeto ir širdies ligų riziką.
Metabolinės medicinos profesorius Fredrikas Karpe iš Oksfordo universiteto ir profesorius Dylanas Thompsonas iš Bato universiteto pagal savo kompetencijos sritį turėjo pasiūlyti po du metodus visoms keturioms grupėms.
Prieš eksperimentą buvo užfiksuoti kiekvieno savanorio sveikatos rodikliai. Vienas svarbiausių buvo DEXA tyrimas (angl. dual energy X-ray absorptiometry – dvigubos energijos rentgeno spindulių absorbciometrija). Juo siekta gauti išties tikslų kiekvieno turimo riebalų kiekio ir jų susikaupimo vietos vaizdą.
Taip pat buvo pamatuoti kiti sveikatos parametrai: širdies ritmas ramybės būsenoje, kraujo gliukozė, kraujo lipidai, svoris, kraujo spaudimas ir, žinoma, liemens apimtis.
Profesorius D. Thompsonas dviem grupėms parinko dviejų rūšių mankštą, o profesorius F. Karpe dviem grupėms skyrė dietas.
Pirmoji D. Thompsono grupė nešiojo monitorius, kurie visą dieną sekė aktyvumą ir savanoriams buvo pasakyta valgyti taip, kaip jie įpratę normaliai. Jis tik jiems nurodė nežymiai pakoreguoti gyvenimo būdą, kad padidėtų fizinis aktyvumas ir išaugtų kasdien nueinamų žingsnių skaičius.
D. Thompsono antrajai grupei buvo skirtas klasikinis interneto siūlomas riebalų deginimo būdas – atsilenkimai iš gulimos padėties. Kiekvienas savanoris darė po šešis pratimus tris kartus, šešias savaites kas antrą dieną.
Trečioji grupė, kurią prižiūrėjo profesorius F. Karpe, sulaukė užduoties laikytis kito populiaraus patarimo kaip sumažinti pilvo riebalus – išgerti iki trijų stiklinių pieno (vieną litrą) per dieną.
Buvo atliktas tyrimas, kurio metu mėginta nustatyti, ar pieno produktų vartojimas skatina riebalų išsiskyrimą. Buvo iškelta hipotezė, kad riebalai tokiu atveju ne absorbuojami, o pašalinami su išmatomis.
Ketvirtajai grupei buvo paskirta dieta. Jų nebuvo prašoma pakeisti įprastos mitybos, tik reikėjo paprasčiausiai sumažinti porcijų dydį, matuojant maistą rankomis ir pirštais. Jų taip pat buvo paprašyta tarp valgymų atsisakyti užkandžiavimo. Buvo siekiama mitybą pareguliuoti taip, kad jos laikytis būtų kaip įmanoma paprasčiau, mat jeigu savanoriai sulauks į šeimos mitybą nepanašių dietos planų, jų laikytis bus sudėtingiau ir daug brangiau.
Dietologas viso proceso metu palaikė šią grupę. Kai savanorius pradėdavo kankinti alkio priepuoliai, jis patardavo, kaip su jais susidoroti. Pradžioje su kiekvienu įvyko individualūs susitikimai, taip pat tyrimo dalyviai visas šešias savaites galėjo paskambinti telefonu ir sulaukti palaikymo.
Pasibaigus šešioms savaitėms visi tyrimo dalyviai dar kartą buvo patikrinti: pamatuota jų liemens apimtis, kraujyje esančio cholesterolio ir gliukozės kiekis, kraujo spaudimas.
Rezultatai buvo gana iškalbingi. Pirmoji grupė (padidinusi fizinį aktyvumą) riebalų nenumetė, tačiau jų sveikatos rodikliai stipriai pagerėjo: sumažėjo kraujo spaudimas, o vieno dalyvio gliukozės kraujyje kiekis nuo būdingo diabetikams krito iki normalaus.
Atsilenkimus dariusi grupė svorio neatsikratė, kaip ir nei kiek nepagerino savo sveikatos rodiklių. Užtat šios grupės atstovai galėjo pasigirti įspūdingu dviejų centimetrų liemens apimties sumažėjimu.
Profesorius D. Thompsonas paaiškino, kad taip yra dėl sutvirtėjusio torso – pilvo raumenys geriau prilaiko riebalus. Tai kažkiek panašus principas, kaip veikia kūną formuojantys apatiniai. Tvirtas torsas labai svarbus norint išvengti apatinės nugaros dalies skausmų, be to, jis gerina laikyseną.
Kalbant apie profesoriaus F. Karpe grupes, pieną gėrusiųjų grupėje nei svorio, nei sveikatos pokyčių nepastebėta. Vis dėlto, nors jų buvo prašyta suvartoti papildomai 400 kalorijų per dieną, nei svorio, nei riebalų niekas nepriaugo. Pasak grupę prižiūrėjusio profesoriaus, taip galėjo nutikti dėl to, kad geriamas pienas suteikė sotumo jausmą, todėl nesinorėjo valgyti tiek, kiek normaliai jie suvalgydavo.
Aiškiais nugalėtojais tapo dietos besilaikiusi grupė. Visi jos nariai kartu numetė net 35 kilogramus, vadinasi, per šešias savaites kiekvienas ketvirtosios grupės narys vidutiniškai atsikratė 3,7 kilogramo. Jų liemens apimtis sumažėjo vidutiniškai 5 centimetrais.
Įdomiausi buvo DEXA tyrimo duomenys, kurie rodė 5 procentais sumažėjusius pilvo riebalus ir įspūdingą 14 procentų pavojingųjų visceralinių riebalų sumažėjimą. Ši grupė atsikratė ir bendrai kūno riebalų, ir abdominalinių riebalų. Taip pat buvo užfiksuoti geresni jų sveikatos rodikliai. Vis dėlto, sumažėjo jų kojų raumenų tonusas, kas nėra gerai.
Taigi, išvada skamba taip: jeigu norite atsikratyti pilvo riebalų veiksmingai ir nekenkiant sveikatai, reikia laikytis seno patarimo – derinti dietą ir fizinį aktyvumą.
