Naujas sutrikimas − ortoreksija
Kai kurie žmonės tiesiog nusprendžia maitintis sveikiau, tačiau kitiems tai virsta gyvenimo projektu. Pirmieji, pakviesti pas draugus šašlykiuko, gali prigriebti daržovių, kurias planuoja kepti ant grotelių ir ramiai valgyti kartu su mėsėdžiais draugais. Tačiau ortoreksikai atidžiai tyrinės, iš kur buvo atvežtos daržovės, nagrinės maisto sudėtį ir skirs daugybę laiko planuodami, ką jie valgys visą dieną. Jie renkasi maistą be riebalų, dirbtinių priedų ar konservantų, nes juos laiko nuodais ir laikosi griežčiausių dietų, net nežvilgtelėdami į tuos produktus, kurie nėra „sveiki“.
Kai sveika mityba tampa manija, tai galima priskirti ortoreksijai. Išsivysčiusiose šalyse ši nauja liga paliečia kas trečią žmogų. „Šalyje, kur gajos vakarietiškos vertybės ir dauguma yra linkę į neurozę, tokia statistika nestebina“, − rašoma didžiausiame Argentinos laikraštyje „Clarin“.
Ką tokie žmonės mano esant nuodingu maistu? Marcela Leal iš Maimonides universiteto (Buenos Airės) pastebi: „Jie nevalgo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), dirbtinių medžiagų ar daržovių, užaugintų su pesticidais. Ortoreksijos ligoniai klaidingai mano, kad galės išvengti visų ligų, jei sveikai maitinsis“.
Kodėl tai laikoma liga?
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad ortoreksija būdinga trims iš dešimties žmonių, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse. Čia plintantis veganizmas nebepriklauso tik hipiams ir anorektikams, bet dažnai byloja apie valgymo sutrikimus, kuriuos gydyti, visų pirma, imasi psichologai.
Psichologas Marcelo Bregua jų elgseną aiškina taip: „Savo mitybai jie kelia vis aukštesnę kartelę ir daug laiko praleidžia galvodami, kaip dar galėtų patobulinti savo dietą. Tik keletas žmonių susimąsto, kad jiems patiems jau reikia pagalbos. Greičiau atvirkščiai – dauguma nemano, kad jų elgesys ydingas, nes laiko jį itin sveiku.“ Kai kurie psichologo klientai, lankantys terapijos grupes, prisipažino, kad pasninkaudavo, jei nerasdavo ekologiško maisto tiekėjų. „Gydėme vyrą, kuris nevalgė tris dienas, nes jo maisto tiekėjas nedirbo“, − pasakojo M. Bregua.
Kas bloga atsisakyti maisto, kuris yra laikomas nesveiku? Dietologas Silvio Schraieris aiškina: „Ilgainiui ribojant pasirenkamą maistą atsisakoma išties sveikų dalykų. Atsisakius mėsos gresia anemija dėl geležies ir vitamino B12 trūkumo. Kasdien negaunant reikiamų medžiagų pradeda trūkti kalcio, tai susilpnina kaulus, jie tampa trapūs. Nevartojant cukraus ir druskos, gali kilti širdies kraujagyslių ligų.“
Maisto idealistai
1997 m. ortoreksiją pirmą kartą aprašė JAV mokslininkas Stevenas Bratmanas. Jis nebuvo tik teoretikas − pats išbandė, kas tai yra. Mokslininkas ir keletas jo bendraminčių sukūrė bendruomenę, kuri jungė žmones, nusprendusius valgyti tik ekologišką maistą.
Tai vyko 1970-aisiais Niujorke, kur S. Bratmanas dirbo virėju ekologinio ūkio fermoje, kuri priklausė vienai komunai. „Visos bendruomenės traukia idealistus. Mūsiškė traukė maisto idealistus“, − savo internetiniame portale orthorexia.com rašo mokslininkas. „Turėjau paruošti keletą skirtingų patiekalų vienu metu, kad patenkinčiau primygtinius ir konfliktuojančius narių pageidavimus.
Pagrindinis patiekalas visada buvo vegetariškas. Virėjai turėjo patenkinti veganų, kurie atsisako pieno ir kiaušinių, poreikius. Negalėjome nepaisyti Hindu paveiktos minios teisės atsisakyti svogūnų ir česnakų. Jie tikėjo, kad svogūninės daržovės kelia seksualinį apetitą. Žaliavalgiams ir vaikams visada būdavo patiekta aibė pjaustytų žalių daržovių. Makrobiotinės dietos šalininkai reikalavo virtų daržovių, tarp kurių jokiu būdu negalėjo patekti „mirtinų bulvinių“: pomidorų, bulvių, baklažanų ir paprikų“, − prisiminimais dalijosi S. Bratmanas.
Komunos gyventojai visiškai atsisakė mėsos ir žuvies, maitinosi tik pačių išaugintomis daržovėmis ir vaisiais, grūdinėmis kultūromis ir riešutais.
„Praėjus metams nuo dietos pradžios buvau kupinas energijos ir jėgų. Jaučiausi esąs teisuolis. Į žmones, kurie valgė traškučius ir šokoladą, žiūrėjau su panieka“, − prisipažino S.Bratmanas. Bėgant laikui jis taip susižavėjo sveiku gyvenimo būdu, kad ėmė dar labiau riboti savo racioną. Deja, tokia griežta mityba pakenkė jo fizinei ir dvasinei sveikatai: jam buvo diagnozuotas išsekimas ir nervinis sutrikimas.
Serga ir įžymybės
Neretai ortoreksija suserga žinomi asmenys, kurių gyvenimus visuomenė seka ir stengiasi pamėgdžioti. Pavyzdžiui, Holivudo aktorė Gvinet Peltrou taip bijojo sustorėti, kad tapo sveiko gyvenimo būdo auka. Ji atsisakė cukraus, kavos, bulvių, pieno, mėsos ir pradėjo laikytis makrobiotinės dietos. Ji visiškai pakeitė gyvenimo būdą – nustojo lankytis restoranuose, važiuodama iš namų su savimi pasiimdavo sveiko maisto ar užkandžių. Savo mitybos taisykles aktorė siekė primesti ir aplinkiniams. Jai atrodė, kad kitaip maitindamiesi žmonės labai kenkia savo organizmui. Kalbama, kad tokią pačią problemą turi ir Madonna bei Geri Halliwell.
Gerais norais grįstas kelias
Manoma, kad sveikos mitybos psichozę skatina informacijos apie maisto naudą ir žalą perteklius žiniasklaidoje. Tačiau ne visi vienodai jautrūs sveikos gyvensenos patarimams. Savo mityba gali labiau rūpintis išgyvenantys panišką baimę susirgti vėžiu, ateroskleroze ar diabetu.
Ortoreksijos „atradėjas“ psichologas S. Bratmanas teigia, kad nėra sutikęs labiau išbalansuotų asmenybių nei tos, kurios pasišvenčia sveikai mitybai. Liga prasideda nekaltai, sveikintinu noru nugalėti chronišką ligą ar tiesiog geriau jaustis. Pasirenkamos dietos kardinaliai skiriasi nuo mitybos įpročių, įgytų vaikystėje ar egzistuojančių supančioje kultūroje, todėl prireikia geležinės valios jos laikytis. Deja, tai pavyksta retam.
Ortoreksikai, kaip ir kiti nuo įvairių priklausomybių kenčiantys žmonės, retai kada suvokia, kad jie serga, todėl visai nenori gydytis. „Sveiką gyvenimo būdą“ propaguojantis, daug, o kartais iki išsekimo sportuojantis žmogus yra absoliučiai įsitikinęs, kad jis yra sveikas ir su kiekviena diena tampa tik dar sveikesnis. S.Bratmanas, pats ilgai gyvenęs pagal griežtus mitybos įpročius ir tikėjęs, kad toks gyvenimo būdas padės gyventi sveikiau ir net gali gydyti ligas, po skaudžios asmeninės patirties atsisakė šios filosofijos.
„Praėjus metams nuo dietos pradžios buvau kupinas energijos ir jėgų. Jaučiausi esąs teisuolis. Į žmones, kurie valgė traškučius ir šokoladą, žiūrėjau su panieka.“ S. Bratmanas.
Ortoreksijos simptomai:
– kasdienis ilgalaikis galvojimas apie sveiko gyvenimo būdą;
– nuolatinė ligų ir kūno masės padidėjimo baimė;
– kruopštus rytdienos valgiaraščio planavimas ir negebėjimas tiesiog suvalgyti to, kas yra šaldytuve;
– visiškas atsisakymas mėgstamų „nesveikų“ patiekalų, juos pakeičiant nemėgstamais, tačiau „sveikais“;
– nesugebėjimas valgyti ne namie, nes tik naminis maistas gali patenkinti „sveikos mitybos“ reikalavimus;
– visiškas atsisakymas vartoti riebalus, angliavandenius, o kai kada net ir druską;
– nuolatinis mitybos fiziologijos studijavimas;
– pastangos sporto salėje kasdien sudeginti vis daugiau kalorijų;
Testas. Ar jums būdinga ortoreksija?
Atsakykite „Taip“ arba „Ne“.
– Maisto kokybė jums svarbesnė nei valgymo malonumas?
– Didžiuojatės savimi, jei atsisakote pasiūlyto kavos puodelio?
– Stengiatės nevalgyti kavinėse, svečiuose?
– Iki smulkmenų apmąstote savo meniu kitai dienai?
– Svarbiau už maisto skonį yra gaunama nauda?
– Atsisakėte gaminių iš baltų miltų, stengiatės nevartoti druskos ir cukraus?
– Kai maitinatės taisyklingai, labiau savimi pasitikite?
– Į žmones, kurie nesveikai maitinasi, žiūrite iš aukšto?
– Jaučiatės kalta /-as, jei valgote maistą, kuris jums tiesiog patinka?
– Jei maitinatės sveikai, jaučiate, kad kontroliuojate situaciją?
Jei daugiau nei į keturis klausimus atsakėte „Taip“ – tikėtina, kad sergate
