„Lietuviškų daržovių šviežumas – natūralus, nepalaikomas specialiomis priemonėmis, todėl jos vertingesnės. Galima sakyti, vitamino C ar folinės rūgšties kiekis pradeda mažėti nuo tos minutės, kai daržovė nuskinama, laikoma šaldytuve, pjaustoma peiliu. Taigi, ypač naudinga valgyti savo daržo daržovių“, – pabrėžė specialistė.
J. Dobrovolskienės žodžiais, jei daržovė ne sava – ne tiek svarbu lenkiška ar lietuviška: „Motyvas pirkti lietuviškas būtų noras palaikyti vietos gamintojus“.
Kai kurios labiau kaupia chemikalus
Kai kurios daržovės kaupia daugiau cheminių medžiagų, naudojamų masiškai auginant produkciją. Kad gautume kuo daugiau naudos ir nepakenktume sau, gydytoja dietologė patarė prisiminti paprastą taisyklę – valgyti visko, bet po truputį.
J. Dobrovolskienė kaip antioksidantų šaltinį minėjo ir lelijines daržoves: svogūnus, porus, česnakus.
Ar pietums pakaktų įvairiausių daržovių salotų? J. Dobrovolskienės įsitikinimu, tikrai taip, jei pagardui naudosime pusę šaukšto aliejaus, žiupsnelį druskos, vandes ir rūgšties. Tokiu užpilu galima pasišlakstyti kalną salotų iš visų daržovių be išimties. „Kuo daugiau spalvų, tuo salotų maistinė vertė didesnė“, – pabrėžė DELFI pašnekovė.
Trečiųjų šalių produkcija kokybe nusileidžia auginamai ES
„Lietuviški vaisiai ir daržovės į prekybos vietas daugeliu atvejų atvežami tiesiai iš lauko, trumpesnis jų transportavimo kelias, taigi, jie naudingesni, ne tokie suvytę ir jų nereikia papildomai apdoroti, kad nevystų ar kitaip negestų“, – dietologei antrino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė Aurelija Drumstienė.
Vykdant augalinių maisto produktų taršos stebėsenos programą, tikrinama, kiek vaisiuose ir daržovėse yra nitratų, pesticidų, sunkiųjų metalų. „Pagal turimus kelerių metų duomenis negalima teigti, kad nelietuviški vasiai, uogos ir daržovės kažko turi daugiau ar mažiau, palyginti su produkcija iš ES šalių. Tačiau, jei palygintume lietuviškus ir trečiųjų šalių vaisius bei daržoves, skirtumas akivaizdus ir tai pastebima visoje ES“, – komentavo A. Drumstienė.
Kiap pavyzdį inspektorė minėjo šiemet fiksuotus pažeidimus atvežtinėse braškėse iš Egipto: „Iš šios šalies eksportuotų braškių mėginiai parodė, kad ten pesticidų likučiai – didesni, nei leidža ES teisės aktai. O štai mūsų lietuviškose taip pat atvežtose iš Lenkijos, Olandijos ar net Graikijos braškėse, kiek buvo atrinkta mėginių, nė viename nenustatėme, kad pesticidų likučiai viršytų leistinus didžiausius kiekis“.
Trečiosios šalys, iš kurių į Lietuvą satvežama daugiausia vaisių ir daržovių – Egiptas, Kinija, Indija, Turkija, Rusija, Ukraina, Baltarusija, kitos šalys.
„Atrinkdami produktus tyrimams inspektoriai stebi, ko rinkoje daugiausia. Pvz., jeigu visus metus rinkoje dominuoja česnakai iš Kinijos, tuomet atrenka juos, nes dauguma žmonių perka. Pasienio kontrolės punktai tai pat turi savo sistemą, kiek kokių mėginių iš kokios šalies paimti. Tikrinami visu 100 proc., ar tik kas antra siunta, būna įvairiai. Mes dažniausiai tiriame apelsinus, mandarinus iš Maroko, arbūzus, kurie dažniausiai importuojami iš Turkijos, Graikijos. Iš Indijos, Pakistano, Irano dažnai atkeliauja įvairūs riešutai ir aliejingos sėklos, iš Baltarusijos, Ukrainos dažniau saulėgrąžos ir moliūgų sėklos“, – vardijo specialistė.
Po didinamuoju stiklu salotos ir rukola
Vertinant salotų saugumą, jose dar stebimi ir nitratų kiekiai. Kaip teigė A. Drumstienė, Europos Sąjungoje nitratų kiekis reglamentuotas tik jose, garžgarstėse, kurios liaudiškai vadinamos rukola, geriamajame vandenyje ir vaikų maiste.
„Rudens sezonu leidžiami didesni nitratų kiekiai salotose, o pavasarį – mažesni, ns daugelis salotas augina jau ne po danga, o atvirai. Vertindami nitratų kiekį jose, nepastebėjome didelių skirtumų, ar salotos būtų augintos Lietuvoje, ar kitose ES šalyse“, – sakė inpektorė.
Gali patinti limfmazgiai, pasireikyšti alergija
Renkantis, kokioms daržovėms teikti pirmenybę, A. Drumstienė visų pirma minėjo augintas savame darže. Tuomet 100 proc. galėtume būti tikri, kad vartojame geriausias.
„Jei negalite auginti patys, ieškokite žmonių, kuriais tikrai pasitikite. Yra ūkininkų, kurie atveža daržovių į vietą, leidžia prisirinkti, prisiskinti savo laukuose. Tokiu atveju nauda yra didesnė, tik tiek, kad ne visi tam turime laiko ar galimybių. Jei neauginame patys, geriau daržoves pirkti turgeliuose ar prekybos centruose, nei iš viso nevartoti, nes jų nauda didelė, o pesticidų likučių ar sunkiųjų metalų daržovėse nustatoma retai“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė.
Reakcija į teršalus priklauso nuo individualių organizmo savybių. Jeigu pesticidų kiekis viršija normas, jautresniam žmogui gali patinti limfmazgiai, pasireiškti į alergiją panašių požymių.
Įspėja besilaikančius monodietų
„Ypač jautriai į pesticidus gali reaguoti moterys, kurios laikosi mono dietų – ilgesnį laiką be perstojo ir dideliais kiekiais vartoja vieno produkto. „Tada organizmas iš tiesų gali įsijautrinti nuo pesticidų, tad mes visada pasisakome už įvairovę, sezoniškumą, labiausiai tam sezonui būdingas daržoves, užaugintas kuo arčiau namų. Priimtiniausios mūsų organizmui – užaugintos Lietuvoje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnbyba tikrina daržoves ir vaisius, pardavinėjamus ne tik prekybos centruose, bet ir kitose legaliose pardavimo vietose: gatvėse, pavilionuose, turguose.
„Per šį pusmetį patikrinta 143 tonos vaisių ir daržovių. Apie 300 mėginių atrinkti dėl teršalų likučių: sunkiųjų metalų, nikotoksinų, nitratų, pesticidų. Jeigu žmogus stovi turguje ir matyti, kad daržoves ar vaisius parduoda mažais kiekiais, inspektoriai pasižiūri, ar neklastoja dokumentų, ar teisingai nurodo kilmės šalį, kainą. Svarbiausia tai. Tačiau gavus vartotojų skundus visada atrenkami mėginiai“, - pasakojo inspektorė.
Kas geriau: močiutė ar parduotuvė?
Amžina diskusija – vaisius ir daržoves pirkti iš močiutės turguje ar iš prekybcentrio? A. Drumstienės nuomone, tai filosofinis klausimas.
„Jeigu pažįsti močiutę, esi buvęs jos ūkelyje ir žinai, kade ji pakankamai švari, tvarkinga, iš jos pirkti yra geriau. Kita vertus, Lietuvos prekybos centruose vykdoma griežta kontrolė, jie labai atsirenka tiekėjus, prašo dokumentų, patvirtinančių, kad produktas kokybiškas ir saugus. Taigi, prekybos centruose didesnė tikimyė nusipirkti saugų produktą. Juolab, turguose neretai žmonės pardavinėja ne savus produktus. Tiekėjai pastato gražiai atrpodančią močiutę, kuri prekiauja iš bazių atvežtais vaisiais ir daržovėmis, kaip savomis. Tai yra vienas didžiausių pažeidimų – neteisingas ženklinimas. Močiutė sako, kad tai jos braškės, o pakėlus popierius paaiškėja, kad lenkiškos. Galbūt jos saugios, tačiau žmogui padaroma moralinė skriauda – ėjo į turgų pirkti naminių braškių, už kurias mokėjo aštuonis eurus, nors šalia buvo parduodamos lenkiškos už du. Kad ir kaip būtų, ir lenkai, ir daugelis lietuvių ūkininkų naudoja chemines medžiagas, tik tiek, kad jos, mūsų tyrimų duomenimis, neviršija leistinų kiekių“, – apibendrino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnbybos inspektorė.
